Raganų eglė

•birželio 25, 2014 • Parašyti komentarą

Seniau eglė turėjo 18 kamienų, bet vienas nulūžo per audrą.Nesvarbu, ieškote vietos magiškai iniciacijai, intuiciją stiprinančiam ritualui, ar paprasčiausiai norėtumėte pajusti gamtos jėgą ir artumą – rekomenduoju aplankyti Raganų eglę, dar vadinamą Raganų Šluota, augančią Vilkyškių miške. Visiems kūrybinių tikslų siekėjams ir nuotykių ieškotojams, gamtos vaikams ir/ar pagoniško tikėjimo atstovams, raganoms ir raganiams, praktikuojantiems dvasines tradicijas ir inovacijas, miško mylėtojams ir paslapčių rakinėtojams – privaloma. Jei gyvenate Lietuvoje, išvis neturėsite kaip pasiteisinti. Tai tikra jėgos vieta.

Į Vilkyškių mišką – jis, beje, tikra, gūdi lietuviška giria su visomis bioenergetinėmis ir botaninėmis šio žodžio implikacijomis – įžengiau vakarėjant. Vėliau atradau kur kas patogesnį kelią, vedantį prie Eglės tiesiai, plačiai ir patogiai nuo Vilkyškių miestelio, bet Kupolės vakarą, hiperbolizuotai tariant, broviausi per brūzgynus. Smagu, kad pasukau link Raganų Šluotos būtent nuo Vilkyškių piliakalnio (šis tas iš senovės skalvių palikimo), nes gavau pereiti senovine ąžuolų alėja – įspūdingas vaizdas, dar įspūdingesnis jausmas. Ne vieną senolį mačiau perskeltą žaibo ar nudžiūvusį, bet vistiek apie 40 ąžuolų stūksojo rūsčiai, bet atsidavusiai sergstintys, palinkę virš manęs. Takui vis labiau nykstant užžėlusiose žolėse, kaupiantis lietui teko skintis kelią per lazdynų giraitę, kupiną keistai rausvos šviesos. Ne kartą pasukau ne tuo taku ir teko grįžti, bet galiausiai už klaidžiojimą buvo atlyginta: radau pusiau turistams subalansuotą taką ir įžymiąją eglę, visų miško dvasių motiną, senolę karalienę su visais septyniolika žadėtųjų kamienų. Aplink po medžiais jau telkėsi prietema, vasarvidžio žaluma buvo pasiekusi aukščiausią intensyvumo tašką. Sveika pajusti, kad, kaip žmogėnijos atstovas, ne visur esi pageidaujamas ir lengvai priimamas. ; “ne tavo čia pasaulis, elkis kaip svečias ir šiukštu nesijausk kaip namuose”. Bet ir neišvarys niekas iš ten – nebent paties baimės, bauguliai ir silpnumas išguis ieškoti saulėtesnės miško aikštelės, kur dar nenusileido šešėliai.

Tiems, kam aktualu – tobula vieta solsticijos ritualui. Galbūt įdomu būtų sugrįžti žiemą, ir pajusti pasikeitusias girios vibracijas.

Raganų Šluota

Kerai, padėsiantys įveikti sunkumus

•birželio 18, 2013 • Parašyti komentarą

Šis ritualas – labai tradicinis, jo esmė – archaiški simboliai. Liberaliai orientuotiems raganoms ir raganiams tai galbūt kiek per archetipinis burtas, tačiau neskubėkite nuvertinti tokių kerų poveikio. Burtas labiausiai reikalingas, jei

  • patiriate nepaprastai didelius sunkumus, kliūtis, nerandate pagalbos jiems įveikti
  • siekiate nepaprastai aukšto tikslo, bandote įgyvendinti labai sudėtingą dalyką
  • jaučiatės išsekę, silpni, pažeidžiami, skriaudžiami, trūksta valios, negalite susiimti
  • bandote ryžtis svarbiam poelgiui, bet trūksta drąsos
  • susidūrėte su ligšiol  gyvenime neregėta neganda ir ieškote, iš kur pasisemti dvasinių jėgų kančiai pakelti
  • norite užglaistyti įsisenėjusį konfliktą
  • esamą gyvenimo laikotarpį sunku fiziškai išverti – einate į armiją, persikraustėte gyventi į itin sunkias sąlygas, ruošiatės sporto čempionatui ar panašiai.

Būrimui reikės :

adatos ir raudono siūlo

skaisčiai raudono fetro (ar kito tvirto audinio)

penkių metalinių vinučių

dviejų raudonų žvakių

žiupsnio raudonėlio, grikių žolės, tabako ar kito su Marso planeta siejamo augalo lapų

smilkomojo indo

 

Šiam ritualui geriausiai tinka antradienio vakaras, priešpilnis mėnulis. Iš fetro skiautės pasisiūkite mažutį, bet tvirtą maišelį (jis

Senovinės vinys labiausiai tinka būrimams, bet galite imti ir paprasčiausias, iš ūkinių prekių parduotuvės

turėtų išlaikyti vinutes). Šalia sustatykite abi žvakes. Uždekite smilkyklėn sudėtus augalus. Trumpai palaikykite kiekvieną vinį smilkstančiuose dūmuose ir ištarkite: “Geležie, tu pati tvirčiausia, tesunaikina tavoji jėga mano kelyje visus sunkumus.” Tuomet sudėkite vinutes į maišelį ir užsiūkite. Uždekite kairėje pusėje stovinčią žvakę; tarkite: “[Marse], apšviesk mane ir suteik galios. Tegu drąsa neapleidžia manęs, nes [turiu kovoti dėl savo tiesos]“. (Į pirmuosius laužtinius skliaustus galite “įrašyti” ne žvaigždę ir dievą Marsą, o kitą jėgos pilną senovės dievą, ar dievybę/dvasią, kuria tikite ar vi sai bet ką pagal savo supratimą. Antrieji laužtiniai skliausteliai skirti įterpti jūsų priežasčiai, dėl kurios ieškote papildomo jėgos šaltinio). Uždekite dešinėje stovinčią žvakę sakydami: “Marse, suteik man stiprybės, tegu protas išlieka aiškus, o kūnas – stiprus. Tegu visas baimes bemat įveiksiu. Prašau išpildyti mano norą.”  Paslėpkite maišelį tik jums žinomoje vietoje penkioms savaitėms. Jausitės padrąsinti ir stiprūs kaip niekada.

Keliauninko apsauga

•birželio 18, 2013 • Parašyti komentarą

Keliauti smagu bet kada. Tačiau reikia pripažinti, kad statistiškai vasara – intensyviausias kelionių metas, turistinis sezonas visame Šiaurės pusrutulyje (o tose šalyse, kur itin karšta – ir Pietų pusrutulyje). Galbūt šią vasarą patrauksite į nuotykingą ir pavojingą kelionę, kokioje dar nebuvote. O gal, nepaisant sudėtingos situacijos namuose, esate priversti išvykti į kelionę darbo reikalais ir nugąstaujate, kad kas bloga nenutiktų, kol grįšite? Visais atvejais užtikrintumo, ir apsaugos suteiks keliauninko amuletas. Jis, beje, gali padėti ir metaforinėje kelionėje, sudėtingesnėje, nei tos, kurioms užtenka pakeisti geografines koordinates… Viskas priklauso nuo to, kokiomis mintimis įkrausite simbolį.

Burtui prireiks:

Nedidelio rato su stipinais (galite susirasti suvenyrinį arba tiesiog išsikirpti pavidalą iš kartono)

sandalmedžio smilkalų 

oranžinio kaspinėlio ar siūlo

oranžinio audinio skiautės

Pasidėkite ratą (geriausia, kad jis turėtų aštuonis stipinus) ir kaspiną ant stalo priešais save; uždekite smilkalų ir jų dūmus pasklaidykite stipinuotu ratu. Sakykite: “Tegul plevenantys dūmai pasirūpina, kad galėčiau saugiai keliauti aš ir mano artimieji – visur ir visada.”  Per smilkalo dūmą perbraukite kaspinu ir tarkite: “Klajūnų karaliau, saugok mane, vienišą keliauninką. Saugok mano namus, kai iškeliausiu, ir padėk saugiai pargrįžti. Einant į priekį ar grįžtant atgalios – globok mane visą kelią. [Merkurijaus vardu] prašau, tebūnie taip, kaip aš noriu.” (Laužtiniuose skliaustuose įrašytas kelionių ir mainų dievo Merkurijaus vardas, bet galite pasirinkti įvardyti bet kokią dievybę/dvasią/energiją/simbolį/jėgą/atsiminimą). Pakartokite užkalbėjimą trissyk, tuomet suvyniokite ratuką į audinį. Kad ir kur keliautumėte, nešiokitės amuletą su savimi – neturėtumėte patirti jokių rūpesčių.

Saulės energija

•gegužės 17, 2013 • Parašyti komentarą

Ne, šiame straipsnyje nekalbama apie atsinaujinančius elektros energijos šaltinius. Bet beveik.

Saulė – ne tik stiprus maginis, mitologinis, astrologinis bei religinis simbolis; saulė skleidžia visiškai apčiuopiamą ir net didžiausiam atbukėliui juntamą jėgą. Faktų apie sprogimus, vykstančius šioje žvaigždėje, saulės baterijas, saulėje džiovintus pomidorus ir vitaminą D nepaneigsi – be jos mums būtų šakės. Ne, pala. Be jos mūsų tiesiog nebūtų. Kiekvienas augaliukas, grybukas (ar, deja, kai kurių iš mūsų atveju, ir žvėriukas), kurį suvalgome – grynas saulės energijos užtaisas fiziniu, astraliniu, eteriniu, mentaliniu ir dar kokiu nors ten lygiu."Saulės pagarbinimas". M. K. Čiurlionis

Galbūt esate girdėję istoriją apie vienuolį meditavusį dykumoje, kuris metus išbuvo nevalgęs. Pasakojama, jog jis išmokęs saulės energija misti tiesiogiai, be tokių tarpininkų, kaip maistas (fotosintetinti, chy):  atsisėdęs žiūrėdavęs į saulę jai kylant ir leidžiantis, kai šviesa nėra tokia akinanti, jog negalėtum tiesiai į šviesulį žiūrėti, ir gerdavęs jos spinduliuojamą, vaizdžiai pasakius, energetinį nektarą, kaip koks nekaltas drugelis.  Kodėlgi nepasimokius iš šio išmintingo vyro hagiografijos ir nepabandžius perkeisti savo gyvenimo, pasinaudojant stipriausia ir lengviausiai atpažįstama magine ir fizine jėga mūsų plika akimi matomame pasaulyje. Štai, dabar niekas, kas tai perskaitė, nebegalės skųstis “man trūksta jėgų pokyčiams”. Tai SEMKIS IŠ SAULĖS! nes, laimei, atomines elektrines medituoti skatinanti magijos tradicija dar neišsivystė.

Kaipgi semiamasi jėgų iš saulės?

Siūlau du būdus, abstraktųjį-meditacinį turintiems lakią vaizduotę individualistams ir maginį-ritualinį labiau orientuotiems į laiko patikrintus simbolius bei tradicinius metodus.

 

Saulės ritualas.           Geriausia jį atlikti sekmadienį  - tai simboliška, nes sekmadienis – Saulės diena. Jei manote, kad tai geriau padės jums įsijausti, šiek tiek agalvokite ir savo aprangą; jei nėra pernelyg karšta, galite apsirengti tamsiai, kad “susiurbtumėte” saulę į save visą šilumą ir saulėkaitą, kuri tik jus pasiekia; arba, jei tai jums atrodo labiau susiję su šviesos simbolika ir ritualo nuotaika, apsitaisykite šviesiai – gal net geltonai.

Jums prireiks:     auksaspalvės žvakės              baltos kreidos (nebūtina)                 stiklinės apelsinų ar mangų sulčių (nebūtina)

Susiradę saulės apšviestą vietelę, kur jums niekas netrukdys (miško aikštelė ar nuošalus paplūdimys – idealu, bet tiks ir jūsų balkonas, kaip kažin ką), užsidekite šalia savęs žvakę (auksas, geltona – saulės spalvos) – jos liepsna apvalys aplinką nuo energetinių teršalų, o degančios žvakės vaizdas nuramins jus. Jei nesijaučiate 100% saugiai ir ramiai, galite apsibrėžti apsauginį ratą – tada niekas jokiu pavidalu neturėtų jums trukdyti. Prisėskite ir apgalvokite, ko norite pasiekti, padedami saulės energijos. Ar tai didelis maginis (ar šiaip gyvenimiškas) tikslas? O gal šiaip mąsli valandėlė saulėkaitoje, po kurios jausitės laimingesnis, sveikesnis ir nurimęs? Sugalvokite atitinkamą afirmaciją (jėgos sakinį, “užkeikimą”, mantrą, palinkėjimą sau – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Tai gali būti kas nors visiškai paprasto ir kasdieniško, pavyzdžiui:

Saulele, šviesos valdove, padaryk taip, kad mano dabartis ir ateitis būtų šviesi ir nerūpestinga.

Užsimerkite akis ir pajauskite saulės skleidžiamą šilumą. Ištarkite savo sugalvotą prašymą garsiai (ar bent pusbalsiu). tardami žodžius, pajuskite, kaip jus užplūsta jėgos, auga vidinė stiprybė. Vardan papildomo efekto galite dar ir pasistiprinti vitaminų doze – leiskite saulės spinduliams apšviesti jūsų atsineštą auksaspalvį gėrimą (geriausiai tinka geltonos spalvos šviežiai spaustos vaisių sultys, supiltos į gražią taurę; galite išbandyti ir šitą); tada lėtai išgerkite jį, įsivaizduodami, kaip iš išorės pro jūsų odą patenkanti saulė ir iš vidaus po kūną sklindantis saulės energijos pilnas gėrimas susimaišo, pripildydami jūsų kūną ir protą visokio gėrio. Toliau skaitykite apie saulės meditaciją, o jei nenorite atlikinėti ritualo, galite ir pereiti tiesiai prie jos.

iš triptiko "Vasara". M. K. Čiurlionis

Saulės meditacija.            Jei norite, galite atsigulti saulėkaitoje ir visiškai atsipalaiduoti, atleisdami nuo įtampos kievieną kūno ir veido raumenėlį (nepamirškite atpalaiduoti akių, nelaikykite jų kietai užmerkę, ir burnos – nesukąskite dantų). Galite ir patogiai sėdėti; tokiu atveju svarbu, kad nebūtumėte nei įsitempę, nei suglebę.

Pajuskite saulės šilumą ant savo odos, plaukų, akių vokų. Vizualizuokite ją kaip dangišką energiją (aš dažniausiai tai mintyse piešiu kaip kažką panašaus į tirštą, spindintį auksinį sirupą), arba galite įsivaizduoti ryškiausio įmanomo, net vibruojančio ir švytinčio, dangaus mėlio spindulį. Šiaip ar anaip, pavidalas nesvarbu – jauskite, kaip ši energija skverbiasi į jūsų vidų. Vaizduotės akimis “keliaukite” paskui spindulį po savo kūną; kartais sunku taip ilgai išlaikyti sutelkus dėmesį, bet pasistenkite mintimis leisti spinduliams paliesti kiekvieną jūsų kūno kertelę, tiek iš išorės, tiek viduje. Įsivaizduokite, kaip šviesa išvalo jūsų energetinius kanalus ir čakras, kaip susikoncentravusi užpildo ir gydo (ar tiesiog stiprina) fizinius organus. Svarbu išlikti atsipalaidavus, nes, kai jau apkeliavote ir patyrėte visą savo fizinį pavidalą, turėsite leisti sau pamiršti materialų kūną. Būkite dvasia, būkite energija, susiliekite, susipinkite su saulės spinduliais; pamirškite savo amžių, lytį, vardą, tiesiog pajuskite pulsuojančią gyvybę. Pabuvę tokioje būsenoje, kiek pavyksta tai daryti neįsitempus, pamažu sugrįžkite į kūną. Vėl pajudinkite – labai lėtai – savo rankas, kojas, atmerkite akis, pamankštinkite pirštus, giliai atsikvėpkite.

Tokia meditacija gali būti puikus būdas padėti artimam žmogui, kuris kenčia, susiduria su kliūtimis ir sunkumais ar kovoja su liga. Pasidėkite to žmogaus nuotrauką ar pieštą portretą prieš save, saulės atokaitoje, ir atidžiai žiūrėkite į jį, šnabždėdami savo gerus linkėjimus. Įsivaizduokite, kaip per atvaizdą, lyg per kokį piltuvėlį, saulės energija suteka į tą asmenį ir gydo, stiprina bei ramina taip, kaip meditacijos metu ramina jus.

Saulės meditaciją labai tinka derinti su šia.

Medus: grožis, sveikata, malonumai

•gegužės 11, 2013 • 2 Komentaras

Jau pamažu artėja sezonas, kai, kaip kasmet, mano dėdulė iš kaimo Trakų rajone parveš spindintį, varvantį, šviežutėlį ir kvapnų Medinėjimaspirmąjį šiųmetinio medaus korį… Kuo jau kuo, o natūraliu, gausiu ir rūšų įvairenybe pribloškiančiu medučiu Lietuva tikrai gali pasigirti, kaip ir bitininkystės tradicijomis. Kam ieškoti egzotiškų, brangių ingredientų sveikatai palaikyti ir natūraliam grožiui susigrąžinti – mangų, avokadų, kokosų ir kitų tolimų šalių gėrybių, kai dažnai visai čia pat, gamtoje – Vilniaus atveju tai reiškia, už pirmo medžio nuo mūsų namo – vyksta nedideli, bet tobuli biochemijos stebuklai. Tad šiandien – apie medaus panaudojimą natūraliems gydymo metodams ir kosmetikai. Norėčiau pradėti nuo rekomendacijos: labai išsamus ir simpatiškas straipsnis apie medų ir įvairias jo rūšis O kai jau sužinojome viską apie medų, prisiminkime, kurgi galime jį sveikatingai pritaikyti.

Kova prieš virusines ligas ir gerklės skausmą.                  Medutis – gausus vitaminų produktas, tačiau kartais pamirštame, kaip tais vitaminais geriausia pasinaudoti. Visiems iki skausmo pažįstamas patarimas peršalus “gerti arbatos su medumi”, bet kaip taisyklingai tą daryti, kad iš medaus sulauktume maksimalios naudos sveikatai? Nereikia medaus perkaitinti. Liaudyje pienas su medumi – populiarus vaistas, Pati mieliau rinkčiausi vaistažolių arbatą; svarbu negerti jos pernelyg karštos – taip tik dar pastiprinsite gerklės peršėjimą ir uždegiminius procesus – ir jokiu būdu nemaišyti joje medaus, kol gėrimas dar neatvėso. Išvis geriausia būtų medų kabinti šaukšteliu ir užsigerti jį vasarodrungne – žinoma, ne šalta – čiobrelių, ramunėlių ar liepžiedžių arbatėle. Medų ne kąskite ir rykite, o čiulpkte lėtai – net jei šiek tiek graužia, leiskite jam lėtai varvėti nuo jūsų liežuvio į skaudančią gerklę. Geresnio vaisto nesugalvosi.

Kova prieš dantų ėduonį.               Vargu ar saldūs dalykai natūraliai asocijuojasi su dantų sveikata ir burnos higiena, tačiau bičių produktų atveju yra būtent taip: saldu, skanu, malonu kramtyti IR labai sveika dantims. Nežinau, kokią dar geresnę ėduonies prevenciją galėčiau pasiūlyti, nei natūralaus minkšto bičių vaško, bičių duonelės ar meduoto korio gabaliukų pakramtymas kasdien. Žinoma, svarbu nenuryti.

Kova prieš lūpų suskerdėjimą.          Medus yra puikiausias natūralus šveitiklis – o be to, jis dar ir maitina odą. Siūloma ant dantų šepetėlio uždėti medaus ir juo švelniai, pamasažuojant nušveisti švelnumą praradusias, sausas, šerpetojančias lūpas; medaus iškart nenuplanuti, palikti minutėlei įsigerti. Vėliau pasitepti natūraliu balzamu su taukmedžio sviestu ar panašiomis natūraliomis medžiagomis – ne lūpos, o aksomas!

Kova prieš celiulitą.                                 Deja deja, artėjant drabužių mažėjimo ir viešų maudynių daugėjimo metui, ne visoms žodžiai “apelsino žievelė” kelia tik maloniai kvapnias asociacijas. Susigrąžinti susižavėjimą apelsinais padės medaus įvyniojimai: siūloma išsitepti problemines kūno vietas dosniu sluoksniu natūralaus medaus, sandariai apsivynioti maistine ar kitokia plėvele, šiltai apsisupti rankšluosčiais ar chalatu ir taip pabūti apie 20 min ar pusvalanduką. Vėliau nusiprausti po vandens srove, energingai sukamaisiais judesiais nušveičiant minėtąsias vietas natūralia plaušine  ir nuskalauti kontrastinio dušo principu kaitaliojant tarp karšto ir šalto vandens. Išsimaudžius nepamiršti pasitepti odą matinančiu aliejumi, augaliniu sviestu ar kūno losjonu. Tai labai stipri priemonė nuo celiulito ir, jei nepatingėsite procedūros pakartoti bent du-tris kartus į savaitę, greit džiaugsitės necitrusišku glotnumu – jei, žinoma, jūsų gyvenimo būdas nepasižymi naktiniais kebabais ir sėdėjimu prieš televizorių/kompiuterį pasijudinant tik iki lovos po kelias paras iš eilės. Tai šiek tiek prieštarautų holistinės terapijos idėjai :)

medutisKova prieš odos negrožį.                    Mano mėgstamas mišinys atpalaiduojančiai ir odą maitinančiai voniai: 0.4 l riebios grietinėlės + 1 l pieno + keli šaukštai skysto medaus + šaukštelis kviečių gemalų aliejaus + keli lašai rožių eterinio aliejaus. Verta paminėti, kad kai kuriems žmonėms medus gali sukelti alergiją. Bet tiems lamingiesiems, kuriems jos nesukelia, tai nepamainomas veido kaukių, naminių rankų ir veido kremų bei rankų darbo kvepalų ingredientas. Geriausias (ir vienas maloniausių) man žinomas kūno šveitiklis: kai kaitinsitės pirtyje, išsitepkite visą kūną medumi (geriausiai tinka surinktas iš grikių); kai kaip reikiant suprakaituose, nusišveiskite rupia druska ir nusimaudykite po šaltu dušu. Vieną valgomąjį šaukštą medaus ištirpinę dviejose stiklinėse drungno vandens, gausite “medaus vandenį”, kuriuo, kaip ir rožių vandeniu, galima prausti, drėkinti, minkštinti,  gaivinti veido odą (kaip toniku), ypač tinka tai daryti prieš miegą.

Kova prieš plaukų nuovargį.               Medus didžiuojasi kaukės plaukams funkciją galėdamas atlikti ir pats vienas, be kitų ingredientų – tereikia didelį šaukštą medaus praskiesti pora šaukštų drungno vandens ir gerai išmaišyti; tokia kauke įtrynus plaukų šaknis ir palaikius po 10min trejetą kartų į savaitę, galima išgydyti pernelyg riebaluotis linkusius, nutįsusius plaukus.  Jei naudosite gausesnį kiekį medaus ir, ištepę ne tik šaknis, bet visą plauką iki pat galiukų, palaikysite apie pusvalandį – padarysite paslaugą nepasklusniems, silpniems plaukams. Taip pat medus natūraliai šiek tiek tamsina plaukus arba tamsiems plaukams suteikia itin gražų atspalvį. Du valg.šaukštai medaus ir po vieną šaukštą migdolų aliejaus bei obuolių acto – tokia kaukė pradžiugins skilinėjančius plaukų galiukus (o taip pat ir suminkštins visą plauką), tik nenuskalaukite greičiau nei po 30min. Ir, žinoma, visos įmanomos kiaušinio trynio-medaus-citrinos sulčių-bet kokio aliejaus variacijos – jos pradžiugins tiek sausus, tiek pleiskanotus, tiek pernelyg riebius plaukus.

Kova prieš blogį.                        Taip, medus kaloringesnis už cukrų, tas tiesa. Ar žmogus, vartojantis nemažai cukraus, visiškai pakeitęs jį vien medumi, nutuktų? Labai abejoju. Bet būtų įdomus eksperimentas. Šiaip ar taip, rafinuotas baltasis cukrus (dar žinomas Baltosios Mirties pravarde) rūgština organizmo terpę (o tai labai palanku visokiems piktiesiems grybeliams), sukelia priklausomybę, apgaubia mūsų liemenį subtiliu riebaliniu ornamentu, užaštrina alergijos simptomus ir daro daugybę kitų piktų darbų. Pabandykite savaitei visiškai pakeisti cukrų medumi (ir/ar kitais natūraliais saldikliais, pavyzdžiui, agavų sirupu). Įdėkite medaus į mėgstamus saldėsių receptus, įsimaišykite jo į kavą, pasimėgaukite juo salotų padažuose, užteptu ant traškios duonelės, ar tiesiog šaukšteliu iš stiklainiuko. Na, kaip? Taip jau neskanu? O gal kur kas geriau jaučiatės? Nenustebčiau.  

Raktažolė

•balandžio 30, 2013 • Parašyti komentarą

Bot. pavasarinė raktažolė,          lot. Primula veris

Šeima: raktažolinių                        naudojamos dalys: visas augalas

Pavasarį pražysta ir dar viena gėlelė – kiek primiršta šiais butaforiniais ryškių, spalvingų puošmenų laikais, tačiau labai pavasariška ir subtiliai graži, seniau labai populiari buvusi palangių darželiuose. Taip, tai raktažolė. Tai daugiametis žolinis pusiau visžalis 25-30 cm aukščio augalas,  žydintis geltonai (ir labai kvapniai!)

Pavasarinė raktažolė (schematiškas botaniko piešinys)balandžio-gegužės mėnesiais. Pažinsite raktažolės lapus iš jų įdubusių gyslų – visas lapas (kuris yra kiaušinio formos ir turi plaukuotą apatinę pusę) raukšlėtai vagotas. Žiedai, tuo tarpu, yra nukarusių siaurų taurelių pavidalo. Raktažolės auga visoje Lietuvoje.

 Lapai ir žiedai vaistinėms žaliavoms renkami augalui žydint, o štai požeminės dalys kasamos rudenį. Visose augalo dalyse yra iki 7% mineralų. Taip pat raktažolės yra aliejingos (t.y.turi eterinio aliejaus, kuris telkiasi lapuose ir, deja, alergiškiems žmonėms gali sukelti odos išbėrimus.), lapuose ir žieduose yra karotino ir askorbino rūgšties.

Kam ta kukli gėlytė reikalinga, atmetus pagrindinę funkciją – pavasariškos nuotaikos sužadinimą? Ogi kvėpavimo takų ligoms gydyti (dažnai džiovintos Primula šaknys įeina į arbatžolių mišinius, kurie lengvina atsikosėjimą, siūlomi sergant kokliušu ar astma). Taip pat   nuo seno manoma, kad šviežios raktažolių šaknys padeda slopinti uždegimą ir tinka gydyti neuralginiams skausmams.

Kai kurių Europos šalių virtuvėse (pavyzdžiui, Ispanijoje) jauni raktažolių lapeliai naudojami kaip vienas iš žalumynų salotose, Britanijoje raktažolių žiedeliai dažnai naudojami kaip pagardas gaminant tradicinius kaimiškus vaisių vynus ar naminį actą. Namų gamybos kosmetikoje raktažolės pasitelkiamos (kartu su petražolės šaknimis ir kitomis panašiai veikiančiomis žolelėmis) skaistinti ir balinti odai, kovoti su ankstyvomis raukšlėmis (atsargiai! Gali sukelti alergiją).

Raktažolė, kaip nuo senų senovės mėgstama įvairiose tautose pavasario gėlė, yra turtinga savo simbolika ir neretai pasirodo mitologijoje. Gėlių kalboje jai priskiriama tyrumą, skaistumą ir drąsą perteikianti simbolika (ach, kokia riteriška gėlė :) ). Airių mitologijoje raktažolės buvo vienos iš elfų ir fėjų mėgstamiausių gėlių; pasakose sakoma, kad, jei seksi žydinčiomis raktažolėmis apaugusiu takeliu, prieisi vietą, kur paslėptas užburtas lobis.

Žibuoklės

•balandžio 28, 2013 • Parašyti komentarą

Lot. Hepatica nobilis, bot. triskiautė žibuoklė

Šeima: vėdryninių                                    Naudojamos dalys: žiedai, rečiau – lapai

Žibuoklių žiedeliaiVisiems gerai pažįstama pavasarinė žibuoklė dažnai naudojama magijoje, kartais – kulinarijoje ir kai kada medicinoje. Paprastai žibutės žydi balandžio-gegužės mėnesiais, ir gydymo tikslams jų žiedai renkami vos prasiskleidę; tuo tarpu lapai – jau peržydėjus žiedeliams; jie pjaunami tik jauni, be lapkočių.

Kulinarijoje cukruoti žibuoklių žiedlapiai naudojami puošti prašmatniausiems desertams ir yra labai brangūs. Tuo tarpu natūralioje medicinoje ši gėlelė nuo seno buvo žinoma kaip vaistas nuo kepenų negalavimų, netgi vadinta “kepenų žolele”, ir, nors yra lengvai toksiška, preparatai iš jos lapų ir žiedų kartais būdavo naudojami virškinimui sureguliuoti – sužadinti apetitui ar, atvirkščiai, prisivalgius sunkiai virškinamo maisto. Nuovirai iš žibuoklių skatina metabolizmą; gali šiek tiek stimuliuoti, nes tonizuojamai veikia CNS. Kosmetikoje žibuoklės kartais naudojamos natūraliems veido odos tonikams gaminti, nes, esą skaistina odą, tačiau jautresniems gali sukelti alergiją.

Žibuoklės neretai yra meilės magijos ritualų atributas, nes jų simbolika panaši į neužmirštuolių – tai pažadas nepamiršti, tyra meilė ir romantika.

 

 
Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.