Rozmarinas
Kvapusis rozmarinas, lot. Rosmarinus officinalis
“There’s rosemary, that’s for remembrance.“
— Shakespeare’s Hamlet to Ophelia
Šeima: Laciatae, naudojamos dalys: lapai, žiedai
Rozmarinas – kvapnus krūmelis labai siaurais, beveik spygliukus primenančiais tamsžaliais lapais. Žiedai labai aromatingi, smulkūs, rausvai melsvi. Augalas dauginamas atlankais ar dalijant šaknis, mėgsta lengvą, gerai drenuotą dirvą ir saulėtas vietas.
Šis augalas labai tinka gyvatvorėms, juoba, kad, anot mitologijos, rozmarinas prišaukia meilę (pavadinimas Ros Marinus pažodžiui reiškia “jūros rasa“ ; iš jūris iškilusi Afroditė esą buvo pasipuošusi rozmarinu (žr.meilės deivės plaukus Boticceli paveiklse “Veneros gimimas“)), tad pro tokią gyvatvorę tik ir pasirodyti mylimiesiems.
Be to, manoma, kad rozmarinas stiprina atmintį ir koncentraciją, tad, drauge su mėtų eteriniu aliejumi, idealus variantas smilkyti aromatinėje lempoje mokymosi metu.
Rozmarino gydomosios savybės taip pat nepaprastos – jis sutraukia išsiplėtusias kraujagysles bei odos poras, malšina spazmus, vekia antizeptiškai, skaistina odą, varo šlapimą, stiprina nervus, stimuliuoja, tonizuoja. Skaudamus sąnarius patariama trinti eteriniu rozmarino aliejumi ,praskiestu poroje šaukštų saulėgrąžų aliejaus – toks masažas padeda net nuo reumato, nes aktyvina kraujotaką. Lapų arbatą galima vartoti kaip antiseptiką bei gerklei skalauti. Lapus užplikius verdančiu vandeniu rekomenduojama alsuoti rozmarino garais, kad sumažėtų sloga; pravėsinta rozmarino arbata puikiai tinka skalauti plaukus – jie įgis blizgesio, bus tvirtesni, bet švelnūs.