Šeivamedis

Bot.juoduogis šeivamedis, lot. Sambucus nigra

Šeima: Caprifoliacea,     naudojamos dalys: žievė, žiedai, uogos ir lapai

Tai aukštas krūmas arba nedidelis medis (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Sueižėjusi žievė gali būti nuo šviesiai pilkos iki vidutinio tamsumo rudos spalvos, o tamsiai žali dantyti lapai turi intensyvų nemalonų kvapą. Pavasario viduryje pražystančių grietinėlės spalvos žiedų kekės kvepia panašiai, tačiau švelniau ir maloniau. Iš šeivamedžio žiedų Prancūzijoje bei pietryčių Europos šalyse populiaru gaminti sirupą; taip pat iš jų galima pagaminti šampaną. Vasaros pabaigoje sunoksta juodos uogytės, naudojamos džemų, drebučių gamybai ir  kitur kulinarijoje.

Šeivamedžio žiedų vynas stiprina širdį, o jo uogų sirupas padeda stipriai peršalus ir valo sinusus. Taip pat šeivamedžio produktai gerina medžiagų apykaitą, varo šlapimą ir prakaitą, mažina karščiavimą. Labai silpna šeivamedžio arbata galima plauti akis; lapų tepalas gydo nedideles žaizdas ir nubrozdinimus.

Šeivamedyje yra cianido, todėl suvalgius nemažai termiškai ar kitaip  neapdorotų šeivamedžio uogų – ypač ne visai prinokusių – galima apsinuodyti ir net nusinuodyti.

Nedidelė juoduogio šeivamedžio šakelė, laikoma virtuvėje, nubaidys muses. Dirbant sode ar vykstant į pikniką gamtoje, odą galima patrinti šeivamedžio lapais – apsisaugosite nuo įkyrių vabzdžių.

Šeivamedis – daugelio Europos tautų tautosakos veikėjas, su juo susiję daug prietarų ir legendų. Aglų ir vokiečių patarlėse apie šeivamedį – panašiai kaip Lietuvoje apie šermukšnį – sakoma, kad jis nubaidąs piktas dvasias ir nukreipiąs neigiamą energiją, taip pat saugo nuo blogos akies ir raganų (o kam nuo jų saugotis? che che). Vienas iš labiausiai po Europą paplitusių prietarų apie šeivamedį – tas, kad jo negalima nukirsti, kitaip iš jo kamieno išlįs dvasia (vienur tai – kaukas, kitur – Šeivamedžio Motinėle vadinama būtybė) ir ims žiauriai keršyti už jos namų sunaikinimą. Didžiosios Britanijos žodinėje tradicijoje sklando mįslingas su šeivamedžiu susijęs pamokymas, esą nedera šio medžio kirsti ar rinkti jo šakų malkoms: “Elder be ye Lady’s tree, burn it not or cursed ye’ll be“.

Štai ką apie šeivamedį rašo tinklalapyje “Skambantys kedrai“: “Šeivamedis, pagal keltus, yra susijęs su amžinuoju gyvenimo ir mirties, gimimo ir atgimimo ratu. Jis simbolizuoja pabaigą pradžioje ir pradžią pabaigoje; gyvenimą mirtyje ir mirtį gyvenime. Šis medis taip pat prasmingas dėl kūrybingumo ir atsinaujinimo…naujos pradžios. Šeivamedžio siela moteriška. Augantis prie vandens šeivamedis žydi baltai per vasaros saulėgrąžą ir dėl to dar vadinamas Baltaja Deive.”

Advertisements

~ sukūrė aguona on birželio 10, 2010.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: