Paprasti patarimai perliniams dantukams

Šįsyk, mielieji skaitytojai, labai labai buitiška magija Jūsų šypsenos grožiui.

Lengva net nepastebėjus išleisti milžiniškas sumas baltos šypsenos puoselėjimui. Bet ar žinojote, kad norint išsaugoti baltus ir sveikus dantukus visai nebūtini dažni vizitai į odontologo kabinetą ar brangi dantų balinimo įranga? Visi žinome sveikos burnos maldelę: valyti rytą vakarą, tarpdančius – siūlu, keisti dantišepetį kas tris mėnesius ir bent kas pusmetį pasitikrinti pas gydytoją. Tačiau trokšdami reklamiškai baltų dantų ir imdamiesi nepatikrintų priemonių neretai pridarome daugiau žalos nei naudos. Pavyzdys – balinamosios dantų pastos. Jose tikrai daugiau dantų emalį braižančių, nei baltumą suteikiančių elementų, kad ir ką teigtų reklamos. Geriausias būdas balinti dantis – kas vakarą jau juos išsivalius burną paskalauti šiltu, vos vos pasūdytu vandeniu.

Kad jau prakalbome apie dantų pastas: beveik jokios dantų pastos (bent jau ne tos, kurios kainuoja mažiau nei 14 Lt) neatlieka jokios kitos funkcijos, kaip tik gaivaus burnos kvapo palaikymas (be to, pastose esančios putojimą sukeliančios medžiagos dar ir stipriai teršia aplinką). Tiesą sakant, dantų sveikumui puoselėti visiškai užtektų kruopščiai valyti juos tiesiog vandeniu sudrėkintu geru dantų šepetėliu (elektrinis dantų šepetėlis – geras dalykas, bet juo valytis dantis patartina ne nuolatos, ypač jautrių dantų savininkams; reikėtų pakaitomis naudoti paprastą šepetėlį)  ir valgyti kuo daugiau nepjaustytų vaisių bei daržovių. Mūsų protėviai, iki atsirandant milteliams dantims valyti bei šepetėliams, sveikiems dantims palaikyti kramtydavo vašką ar, dar geriau, medaus korius;  juose  esantis bičių pikis ir kiti bičių produktai – stiprybės šaltinis dantims. O gaiviam burnos kvapui palaikyti (ypač prieš einant susitikti su meilužiais ar mylimosiomis) pakramtydavo gaivaus kvapo žolelių (dažniausiai mėtų ar rozmarinų). Jas kramtydavo ir po valgio – būtent iš šio papročio išsivystė becukrės kramtomosios gumos idėja (nieko naujo po šia saule!). Beje, kramtomoji guma po valgio iš tiesų šiek tiek sumažina ėduonies riziką, bet dantims tikrai naudinga tik tokia kramtomoji guma, kurioje yra natūralaus saldiklio ksilitolio (jį mokslininkai dar XIXa. išskyrė iš įvairių vaisių ir grūdų), o ne kitokių, sintetinių, saldiklių.

Dar viena dantukų problema – jų kreivumas. Jei turite labai netaisyklingą sukandimą, per siaurą žandikaulį, kuriame dantys išsiklaipo tarsi vos tilpdami, ar panašią rimtą bėdą, be abejo, jums prireiks kreiptis į odontologą, bet jei vienas jūsų dantukas vos vos nekaltai atsikišęs, negi tai neprideda jūsų šypsenai žavesio ir unikalumo? Kartais verta susimąstyti, ar tik ne dėl to sumanėte iškęsti “kabių“ skausmus, kad atitiktumėte “barbiško“ grožio ir holivudinės šypsenos standartą. Asmeniškai man neriboto šypsenos tobulinimo banga atrodo stirpriai perdėta ir dirbtinai pastiprinta “grožio centrų“, siekiančių pasipelnyti. Be to, kai kurioms dantukų kreivėjimo formoms galima užkirsti kelią profilaktiškai (tai, žinoma, aktualiausia jaunesniems žmogeliams): pavyzdžiui, kai kada priešakiniai dantys yra linkę atsikišti į priekį ar sudaryti “trikampėlį“ vien todėl, kad vaikas įpratęs kvėpuoti ne pro nosį, o per burną, arba liežuviu vis stumia savo dantukus. Taisyklingo kalbėjimo ir kvėpavimo įpročius ištaisyti gali padėti vos keli vizitai pas logopedą, ir vėliau gali būti išvengta smulkių odontologinių problemėlių.

Reklama

~ sukūrė aguona rugpjūčio 10, 2010.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: