Verbena
Bot.vaistinė verbena, lot. verbena officinalis
Šeima: Verbenaceae naudojamos dalys: žolė (antžeminė augalo dalis)
Verbena – gaiviai ir stipriai citrusais kvepiantis žolinis daugiametis augalas. Ypač paplitęs vidurio ir pietvakarių Europoje. Dažnai auga priekalnėse, kalnų slėniuose, netoli vandens telkinių, pakelėse. Lietuvoje natūraliai nėra paplitusi, auginama darželiuose. Verbenos žydi nuo gegužės iki rugsėjo, jų žiedai dažniausiai violetinės, kiek rečiau – blausiai rožinės spalvos. Verbena – gana stiprus alergenas; turi daug eterinio aliejaus, kurio kvapas gali erzinti jautresnius ar alergiškus žmones. Mėgstantiems citrusus jos aromatas – tikra palaima. Džiovintos verbenos prikimšti medvilniniai maišeliai, kaip ir levandų, labai tinka laikyti drabužių spintoje, kad atsikratytumėte priplėkusio kvapo ir kandžių.
Verbenos kvapo smilkalai, jos eteriniai aliejai bei nuovirai dažnai 
naudojami gydymo, energijos suteikimo, energetinio valymo ritualuose; jie žvalina, suteikia jėgų, atgaivina kūną ir širdį. Eterinis aliejus dažnai naudojamas aromaterapijoje, juo kvėpinami muilai ir kitos vonios priemonės. Vaistinės verbenos preparatai stiprina organizmo imuninę sistemą, numuša karštį, gydo uždegimines ligas, mažina patinimą.
Senovės Egipte verbenos vadintos “Izidės ašaromis“, o antikinėje Graikijoje jos buvo siejamos su rausvapiršte aušros deive Eos. Jau krikščionybės laikų Velso ir Airijos legendose verbena esą augalas, kuriuo buvo apdėtos Kristaus žaizdos, kai jį nuėmė nuo kryžiaus.
aguona