Kadagys
Bot. Paprastasis kadagys, lot.Juniperus communis
Šeima: kiparisinių naudojamos dalys: uogos, šakos, mediena, kankorėžiai
Įvairių rūšių visžaliai kadagiai plačiai paplitę visame Šiauriniame pusrutulyje – daugiausia Europoje ir Centrinės Amerikos kalnuose. Lietuvoje kadagiai dažniau primena aukštus (iki 3 m) krūmus nei tikrus medžius ir auga tik ten, kur oras ypač tyras. Nieko negali būti naudingiau jūsų odai, nei pasivaikščiojimas kadagių pilnoje giraitėje per rūką.
Daugelyje šalių – ypač Rytų Azijoje – šis augalas simbolizuoja ilgaamžisškumą, vaisingumą, fizinę jėgą.
Iš kadagio uogų gaminami įvairūs spiritiniai užpilai, kurie, manoma, itin padeda nuo reumato. Šios uogytės taip pat dažnai naudojamos įvairių šalių virtuvėje ir ypač tinka gardinti mėsos patiekalams. Iš jų gaminamas ir įžymusis gėrimas, džinas. Šiaurės Amerikos indėnai taikė kadagio produktus 
diabeto ir astmos gydymui, o jo uogos vartotos moterų kaip kontraceptikas. Pirtyje naudojamos kadaginės vantos malšina įvairius skausmus, o kadagio medienos aliejus ypač praverčia gydymo ir apsaugos ritualuose. Jo gaivališkas aromatas suteikia sielai atgaivos ir naujų jėgų.
Vasario-kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti kadagių kankorėžėlius vaistų gamybai.
Po krūmu patiesiamas paklotas ir atsargiai kratant krūmą, nukrečiami kankorėžėliai. Negalima krūmų daužyti lazdomis, nes atšokus žievei, augalas pradeda nykti ir žūsta. Surinkti kankorėžėliai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu perpučiamoje patalpoje. Geriausia džiovinti apšildomoje patalpoje ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Iš 2,5 kg šviežių kankorėžėlių gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Tinkamai išdžiovinti kankorėžėliai turi būti minkšti (bet netepti rankų), rudai juodi arba su mėlynomis apnašomis.
aguona