Svarainis

lot. Chaenomeles, bot. japoninis svarainis

Šeima: erškėtiniai              naudojamos dalys: vaisiai

Tai iš Rytų Azijos kilęs krūmas elegantiškais raudonai oranžiniais žiedeliais, dygliuotomis šakomis ir retokai išsidėsčiusiais žvilgiais tamsžaliais lapais. Ryškiai geltoną mažą obuoliuką primenantys svarainio vaisiai dėl savo rūgštumo ir didelio vitamino C kiekio liaudyje vadinami “lietuviškosiomis citrinomis”. Svarainio krūmas auginamas tiek dekoratyviniais, tiek derliaus tikslais; šis augalas taip pat tinkamas kultyvuoti kaip bonsai medelis. Svarainiai žydi pavasarį ar anksti vasarą, o jų vaisiai sunoksta rugpjūtį-spalį.

Paprastai svarainio vaisiai labai kieti ir nepakeliamai rūgštūs, tad nevalgomi žali (nors po pirmos šalnos kiek suminkštėja), bet naudojami sirupų, džemų, alkoholio gamybai. Įdomu: žodis “marmeladas”, iš pradžių pradėtas vartoti kaip svarainių džemo pavadinimas, kilo iš portugališko marmelo, reiškiančio “svarainį”. Manoma, kad svarainiai – daug senesnė sodinė kultūra už obuolius; kai kurie mitologai ir istorikai mano, kad vaisius, išverstas kaip “obuolys”, mite apie Troją ir tris besipykstančias deives, iš tikrųjų buvo svarainis. Paris atidavė svarainį Afroditei, ir tai išliko su meilės deivės simbolika siejamas vaisius, kuriam priskiriamos afrodiziako savybės. Senovės Graikijoje svarainiai buvo tradicinė auka dievams per vestuvių ritualus, o nuotakos pakramtydavo jo gabaliukų prieš pirmąją povestuvinę naktį, kad iš burnos gardžiai kvepėtų. (Jei jau vaisius laikomas afrodiziaku, tai, matyt, ne vien dėl to).

Kulinarinis stebuklas – meduje troškintos svarainio skiltelės – žinomas nuo Antikos laikų. Iki pat šiol mano močiutė gamina tokius “saldainiukus” 🙂

Advertisements

~ sukūrė aguona on spalio 24, 2010.

2 atsakymai to “Svarainis”

  1. Labukas.o galima tiksliau suzinoti,kaip gaminti tuos “saldainiukus”.beja,zaviuosi jusu rasymu,o ypac,kas liecia magija

    • Dėkui, Evelina, labai malonu 🙂 O “saldainiukų” gaminime – nieko įmantraus: tiesiog supjaustote svarainius labai mažom ir plonom skiltelėm (iš esmės tose skiltelėse tiek mažai svarainio minkštimo, kad gaunasi beveik vien žievelės) ir ilgokai paverdate tikrštame cukraus sirupe (tam reiktų palaikyt svarainius užpiltus su daug cukraus ir trupučiu vandens, o tada tame pačiame inde virti) arba meduje. Pavirus išdėliojate ant vaškinio ar sviestinio popieriaus lakštų ir džiovinate (galite lengvai pakaitinti orkaitėje), kol įgauna traškumo (gali trukti savaitę, žiūrint kokie svarainiai).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: