Meilės magijos etika

Artėjant Valentinui, jaučiu pareigą parašyti apie meilės kerus. Šįkart tai nebus nauji ritualai, magiški gėralai ar viliojimo sugebėjimus stiprinantys amuletai – šia tema savo tinklaraštyje esu prirašiusi daugiau nei pakankamai; norėčiau aptarti, kas apskritai yra ta meilės magija, ar ja užsiimti etiška ir panašiai.

Jei pagrindiniu magijos “rūšių“ skirstymu laikytume konservatyvųjį trejetuką “Juodoji, Baltoji ir Alchemija“, arba, rečiau pasitaikantį, “Juodoji, Pilkoji ir Baltoji magija“ (nemėgstu šių skirstymų, bet kartais jie praverčia), visiems būtų daugmaž iškart aišku, kur priskirti gydymo ritualus arba demonų kvietimą.

Su meilės magija reikalai kur kas komplikuotesni – kiek magijos praktikuotojų, tiek ir nuomonių. Populiariausia teigti, kad meilės magijos ritualai turėtų atsirasti kažkur per vidurį tarp juodosios ir baltosios magijos, o gal ir išvis egzistuoti nepriklausomai nuo šio skirstymo. Kitas populiarus teiginys – kur kas griežtesnis: “bet koks kito žmogaus [jausmų/veiksmų/potyrių/sėkmės/etc] kontroliavimas (išskyrus gydymą), net jei, mūsų nuomone, skirtas to žmogaus labui, yra juodoji magija“. Nesikišt į kito erdvę, neveikti jo(s) emocijų – ir baigtas kriukis. Remiantis šiuo požiūriu, meilės magijos vieta stpriai pasislenka juodosios magijos link. Man nejučia norisi pritarti šiam kategoriškam požiūriui, galbūt padarant šiek tiek išimčių kai kuriems meilės magijos ritualams (žr. Sudaužytos širdies gydymas). Mano nuomone, kliaunantis magiškomis gudrybėmis galima tapti žavingesniu ir taip atkreipti kieno nors dėmesį, bet kištis į tolesnę jausmų ir santykių eigą – šiukštu nevalia. Šiame tinklaraštyje esu pateikusi ir keletą burtų, padedančių “paremontuoti“ santykius jau jiems įsibėgėjus (ir bėgant į nuokalnę), bet juos pateikdama nebuvau visai tikra, kada, kokiomis aplinkybėmis magiškomis priemonėmis “taisyti“ santykius ar kitaip kištis į kito žmogaus gyvenimą yra etiška, dora. Tai klausimas, į kurį turi sau atsakyti kiekvienas buriantysis.

Kalbant ne apie nuomones, o apie faktus, meilės kerų ir ritualų yra įvairiausių – galima rasti ir pačių juodžiausių (tokių kaip Woodoo ritualai, kur geidžiamą asmenį simbolizuojančiai lėlytei smaigstomos adatėlės į širdį), ir jokio egoistinio prieskonio neturinčių (pvz. kabalistinis angelologijos (dar vad. enochų magijos) ritualas “Hagielio prikėlimas“) pavyzdžių. Jei nenorite gauti trigubo atlygio už savo tamsius darbelius (žr. Raganavimo etiką, “Trijų taisyklė“), verta kaskart prieš imantis kerų pasitikrinti kelis dalykus:

  1. Ar įmanoma įgyvendinti jūsų norą be magijos pagalbos? Jei taip, prieš griebdamiesi kerų, išbandykite visus kitus būdus.
  2. Ko siekiate šiuo ritualu/burtais? Ar tai magijos etikai ir moralei neprieštaraujantis tikslas, ar magija, kurios imsitės, nepažeis harmonijos su aplinka ir aplinkiniais?
  3. Ar ritualas/ kitokia magija tikrai atitinka jūsų tikslą ir yra tinkamiausia priemonė jam pasiekti? Jeigu ne, dar kartą apsvarstykite, kokio pobūdžio kerų reiktų imtis; remdamiesi magijos dėsniais ir tradicijomis, galite sugalvoti ir savą ritualą, atitinkantį būtent jūsų tikslą ir pasaulėjautą.

Šitokią “sąžinės sąskaitą“ atlikti būtų labai naudinga prieš bet kokius kerus, tačiau meilės magijos atveju etikos klausimas – ypač opus, o riba tarp doro ir nedoro, teisingo ir neteisingo, juodosios ir baltosios magijos – ypač plonytė ir subjektyvi.

Reklama

~ sukūrė aguona vasario 9, 2011.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: