Builis
Bot. daržinis builis, lot. Anthriscus cerefolium
Šeima: salierinių naudojamos dalys: šaknys ir lapai
Tai gležnas vienmetis augalas, panašus į petražolę, užaugantis iki 30 cm aukščio. Žiedynai – smulkūs ir balti. Builiai mėgsta derlingą, drėgną dirvą ir šiokį tokį pavėsį. Auginant darže gali pareikalauti nemenkos priežiūros (tik nesodinkite builių sėjinukų per arti vienas kito); nebloga mintis – auginti vazonėliuose viduje. Juos gali tekti saugoti nuo skersvėjo ir labai reguliariai laistyti.
Tačiau builiai verti vargo, nes jų fantastiškas skonis ir aromatas; būtent todėl ši žolelė dažnai vadinama “gurmano petražole” (švelnesnio už pastarąją skonio, kvapesnė, delikatesnė). Aukšto lygio kulinarijoje žiupsnelis builių – nepamainomas. Be to, augdamas šalia salotų ir kitų lapinių daržovių, builis nuo jų nubaido šliužus.
Medicininiu požiūriu builis pasižymi valančiomis savybėmis: namų darbo kremai ir kaukės su builiais skaistina, valo ir dezinfekuoja odą, suteikia veidui dailią spalvą, o builio nuoviras švarina kraują ir padeda kovoti su pakilusiu kraujospūdžiu. Taip pat builio nuoviro sveika gurkštelėti po sočių pietų kaip digestyvo ir skrandžio veiklos katalizatoriaus.
Builis dažnai naudojamas draugystės, susitaikymo ir panašiuose magiškuose ritualuose.
