Proginis įrašas apie svarbius dalykus

Norėčiau pasveikinti save, ir, žinoma, jus, mielieji skaitytojai (jei šiandien čia tokių yra), su 1oo-uoju šio tinklaraščio įrašu. Bet ko juk nerašysi tokia proga, tad šiandien jūsų dėmesiui – pseudofilosofiniai mano pamąstymai apie gyvenimą, magiją jame ir – apie  JUS.

Jei “WordPress” statistika man nemeluoja (palaiminta, palaiminta tinklaraščio statistikos funkcija! Koks  akis atveriantis, įžvalgumą dovanojantis išmislas!), kasdien šį tinklaraštį – ar bent kurį nors vieną, specifinį jo įrašą – perskaito nuo 20 iki 200 žmonių (pasitaiko visaip, bet dažniausiai skaičius įvairuoja būtent šioje amplitudėje). Dėl instaliuotų papildomų šios statistikos funkcijos priedų – šlovė jiems per amžius – aš galiu matyti, kokie klausimai, susiję su magija, labiausiai rūpi interneto paieškų sistemų vartotojams. Juos – taigi, greičiausiai jus – daug nesismulkinant ties išimtimis, galima suskirstyti į dvi negriežtai apibrėžtas grupes.

Kasdien po keliasdešimt žmonių į mano rašliavas nukreipia tokie pasąmonės srauto vaisiai, kaip “apžavėti”, “pritraukti mylimąjį/-ą”, “užburti”, “magija pririšti”, “ritualas kaip suvilioti mylimąjį”, “kerai gauti trokštamą vyrą/moterį”, netgi “juodoji meilės magija”  ir panašūs žodžių junginiai. Antrajai grupei – deja, ne tokiai gausiai – priskirčiau norinčiuosius “magija apsaugoti”, “apsauginiais burtais užkeikti”, “apsisaugoti kerais”, “gydyti būrimais”, “rinkti gydomąsias žoleles” ir panašiai. Atmesiu trečią, negausią ir neutralią grupę, kuri nori “išsiburti ateitį”, bei retkarčiais pasitaikančius išsišokėlius, kuriems iš tikrųjų rūpi, kaip kerų priemonėmis susikurti savo gyvenime ir aplinkoje harmoniją arba ką naudingo magija galėtų duoti jų sielai ir tobulėjimui (jei jūs – vienas jų:   ačiū, savo tinklaraštį rašau dėl jūsų!).

Turbūt naivu klausti savęs, kodėl žmonėms taip rūpi užburti, pririšti, užkeikti ir valdyti – juk taip buvo nuo senų laikų. Norėdami pažaboti kitą asmenį (ir visiškai nesvarbu, mylimąjį ar priešą, poveikis vienodai destruktyvus) arba aplinkybes, su kuriomis niekaip nesusitaikome, nirštame, blaškomės, nekantraujame, kenčiame, nerandame sau vietos, keikiame likimą, griebiamės bet kokių priemonių – net antgamtiškų! (nepatinka man žodis ANTgamtinis, beje, nes magija yra gamta) – kad savo karštligišką (ir kartais tokį kvailą) tikslą pasiektume. Paaukojame savo aistroms, goduliui, ambicijoms, užgautai puikybei ir pavydui ar laikinoms užgaidoms viską (paprastai nesusimąstydami, ar mums to dar reikės po 10-ties metų, ar tikrai tai svarbu, žiūrint iš laiko/visuomenės/etc perspektyvos), kartais sumokėdami už tai didžiausią įmanomą kainą. Žodžiu, darome viską, tik ne ramiai susitaikome ir leidžiame įvykiams tekėti sava vaga; tik ne apmąstome savo veiksmų prasmę ir aplinkinių norus, tik  ne siekiame atgauti vidinę pusiausvyrą ir suvokti, kad laimė yra čia ir dabar, o ne tada, kai gausiu tai. Žodžiu, naudojamės magiškomis galiomis ir priemonėmis ne pagal paskirtį ir neišnaudojame to, ką geriausia ji mums gali duoti. Bandysiu pasitelkti metaforą: naudoti kerus vien tam, kad viso labo atkeršytum įskaudinusiai draugei ar apžavėtum tą, kuris traukia – tai lyg sėsti į kosminę raketą tam, kad nuskristum iki troleibuso stotelės. Magija, meldžiamieji, yra kur kas daugiau.

Tai neišmatuojamo gylio šulinys, iš kurio galite semtis ir semtis visko – ramybės, išminties, jėgų gyventi, ir dalykų, kurie dar neturi pavadinimo, arba nėra suvokiami kalbos apribotu protu. Tai tradicija, kurią sukūrė žmonės, kuri  betgi pergyveno juos visus, gilėdama ir plėsdamasi su kiekviena karta, kaip požeminis šaknų ir gruntinio vandens gyslų raizginys, iš kurio neįgudusi akis gali regėti tik viršuje išdygusį daigelį ar ištryškusį šaltinį, nesiedama jų į bendrą, neatskiriamai susiraizgiusį gyvybės tinklą.

Kai einu gatve, žvalgydamasi aplink ar spoksodama į žemę, man nuolatos atrodo, lyg visa tebūtų plona materialybės marškelė, skirta skystai pridengti visur pulsuojančiai, tekančiai, nepaprastai , nuostabiai, kitokiai tikrovei, kuri tuoj tuoj prasiverš pro kiekvieną šaligatvio siūlę, lapo gyslelę, durų slenkstį, plytų sandūrą – ir viskas taip pilna magijos!

Todėl pajuskite, priimkite ją, leiskite jai tekėti, jauskite, kaip plaukiojate joje ir suprasite, kad gyvenime daug daugiau nenuspėjamo, neapčiuopiamo, neįvardijamo ir neįmanomo, nei kartais atrodo. Visada gali įvykti bets kas – ir tikrai įvyks bet kas, o už vis labiau – neįmanomi dalykai; jūs galite padaryti bet ką, nes viskas yra įmanoma. Bet tai – tik tušti žodžiai; verčiau junkite velniop tą kompiuterį, bėkite lauk ir patirkite – raskite tai kas yra, ko nėra, patirkite save, tada atraskite, kad jūsų nėra, ir tegu tai būna pati geriausia vasara jūsų gyvenime.

Advertisements

~ sukūrė aguona on birželio 2, 2011.

Vienas atsakymas to “Proginis įrašas apie svarbius dalykus”

  1. sveikinu su šimtuoju įrašu 🙂 linkiu daug kantrybės formuojant teisingą skaitytojų požiūrį į magiją 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: