Mėlynės

  lot. Vaccinium myrtillus

 Šeima: erikinių          naudojamos dalys:  žolė (t.y.visa antžeminė augalo dalis), uogos

Ši visiems gerai pažįstama uogelė dažniausiai auga šiluose, drėgnose miškų daubose, kartais pelkėse; mėgsta rūgščią dirvą. Mėlynojai – puskrūmis, išgyvenantis iki maždaug 30-ties metų. Gana lengvai mėlynes galima supainioti su vaivorais (šie prinoksta vėliau, rugsėjį, ir yra didelėsni), šilkmedžio (jos labiau pailgos) ar sausmedžio uogomis.

Mėlynės pasižymi gausiomis vaistinėmis savybėmis – ne tik jų uogytės (kurios ypač vertingos), bet ir lapai. Ne veltui mėlynės naudojamos Europos šalių medicinoje jau daugiau nei tūkstantį metų.Mėlynių uogas galima rinkti džiovinimui kaip vaistinę žaliavą nuo tada, kai jos prinoksta, iki pat rugsėjo, bet lapai skinami gegužės-birželio mėn.

Mėlynės – viena veiksmingiausių natūralių priemonių viduriavimui stabdyti (tiek jų arbata, tiek šviežių uogų ar natūralios mėlynių uogienės vartojimas gali padėti nuo šios bėdos. Tiesa, mėlynių negalima vartoti, esant infekcinės kilmės viduriavimui). Taip pat mėlynių uogose gausu vitamino C, jas labai patartina gausiai vartoti nusilpus regėjimui, norint sureguliuoti virškinamojo trakto veiklą ar gydantis nuo anginos. Trintų šviežių mėlynių uogų tyrele gydoma egzema, spuogai, nudegimai. Lapų preparatai (arba paprasčiausia mėlynių lapų arbata) vartojama gydyti cukriniam diabetui, taip pat nuo skrandžio spazmų ir pykinimo.

Reklama

~ sukūrė aguona rugpjūčio 9, 2011.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: