Trumpai apie meditaciją

Meditacija, žinoma, yra kuo plačiausia tema, kuria galima kalbėti, kalbėti ir kalbėti. Veikiausiai neįmanomas toks dalykas, kaip visų meditacijos rūšių ir niuansų apibendrinimas į trumpą aprašymą. Todėl norėčiau paaiškinti galbūt šiek tiek klaidinantį įrašo pavadinimą ir susiaurinti temą: ketinu aprašyti kelis gana primityvius meditacijos būdus, kurie puikiai pritaikomi magijoje (tiek kaip būrimo procesas, tiek kaip pasiruošimas ritualui). Tai bus itin paprasti susitelkimo ir atsipalaidavimo būdai, o jų aprašymas – pritaikytas visiškiems meditacijos “pradinukams“, taip kad negaiškite laiko tie, kas knaisiojasi po giliausias sąmonės paslaptis ir ieško tolesnės informacijos šiame kelyje.

Išgirdęs žodį “meditacija“, neretas pirmiausia pagalvoja apie senutėlį indų jogą, sėdintį sukryžiuotomis kojomis, nugrimzdusį tartum į gilų miegą. Norėčiau bent šiam vakarui išvaduoti aptariamą meditaciją nuo tokių geografinių asociacijų: meditacija (psichologų dar vadinama autogenine treniruote, bet tai toli gražu ne visada tas pats) yra nebūtinai su Rytais susijęs reiškinys. Magijos kontekste meditacija gali pasitarnauti kaip:

1. Savo energiją/intuiciją/kitus magiškus “padargus“ įvaldyti padedanti treniruotė
2. Dvasinio tobulėjimo – kartu sąlygojančio ir augančias magines galias, sugebėjimus – priemonė
3. Atsipalaiduoti, o kartu ir susitelkti ties savo tikslu leidžiantis pasiruošimas prieš imantis kerų
4. Magiškas veiksmas (kai pasiekiame lygį, kur nebereikalingi daiktiški įrankiai ir ritualai, ir visa didžioji magija vyksta mūsų mintyse, buriama pasitelkus vien valios jėgą)

Neverta imtis sudėtingų dvasinių praktikų – o taip pat ir magiškų ritualų – kol dar nesugebėjote įvaldyti paprastos meditacijos ir išmokti elementaraus dėmesio koncentravimo. Todėl pačiai pradžiai rekomenduoju visiškai paprastą penkių-dešimties minučių per dieną procesą, skirtą išlavinti būtent šiai savybei. Tam jums prireiks žvakės, paveikslėlio su magišku simboliu ar religinės statulėlės – kokio nors objekto, ties kuriuo koncentruosite dėmesį. Atsisėskite patogiai; nesvarbu, ar įsitaisysite ant žemės sukryžiuotomis kojomis, ar fotelyje, svarbu, kad išlaikytumėte tiesią nugarą ir atpalaiduotus pečius (nors gali pasirodyti, kad taip labiau įsitempiate, bet iš tiesų teisingai sėdint tiesia nugara kur kas mažiau vargsta raumenys; sėdint sukritus, kūprinantis įsitempia tik viena raumenų grupė; be to, sėdint išsitiesus, centrinis energetinis kūno kanalas išlaikomas vertikalioje padėtyje, ir taip juo leidžiame laisvai tekėti kosminei energijai – kuri, tikėkimės, srūva  mus iš dangaus per viršugalvį). Kaip be sėdėtumėte, svarbiausia, jog jums būtų pakankamai patogu, kad galėtumėte tą pozą išlaikyti gana ilgą laiką, bet ne taip patogu, kad visiškai atsipalaiduotumėte ir imtumėte snausti – meditacijos poza turi sužadinti, o ne užmigdyti protą. Jei sėdite kėdeje, kojas nuleiskite ir abi pėdas pastatykite lygiagrečiai ant žemės; jei ant grindų – kojas sukryžiuokite (vadinamoji “lotoso poza“ šioje stadijoje tikrai nebūtina), arba išbandykite dza-dzen meditacijos pozą (kai kojos sulenktos per kelius ir sėdima ant kulnų). Delnus uždėkite ant kelių, arba sudėkite skreite vieną į kitą, kad rankos sudarytų tarsi dubenėlio formą. Kvėpuokite ramiai, geriausia per nosį; pamažu sutelkite dėmesį į savo alsavimą, o tada perkelkite jį į objektą priešais save – žvakės liepsną, simbolį ar kt. Tiesiog susikaupkite ir stebėkite objektą. Taip pat stebėkite ir savo protą – stenkitės užfiksuoti momentą, kai mintys ima klaidžioti, ir pagauti save, vos pradedate galvoti apie kažką kita ir dėmesys nukrypsta. Išlaikykite koncentraciją kaip galite ilgiau; tik nepersistenkite, iš pat pradžių užteks ir trijų minučių. Turite nepervargti, nes kitaip prarasite norą kitą dieną vėl prisėsti pamedituoti

Kai pajusite, kad jau neblogai sekasi sutelkti ir išlaikyti maksimalų dėmesį ties labai smulkiu objektu, galite imtis kitų meditacinių pratimų. Pasirinkite juos pagal situaciją ir priklausomai nuo to, kokius sugebėjimus norite išsiugdyti. Vienas iš paprasčiausių ir naudingiausių pratimų – apsivalymo kosmine energija meditacija. Šis pratimas susijęs su kvėpavimu; galite tuo užsiimti bet kur ir bet kada, bet lengviausia, žinoma, būtų tylioje ir nuošalioje vietoje, kad ir savo kambaryje. Pirmiausia reikėtų nukreipti dėmesį nuo išorės dirgiklių į savo alsavimą. Pasistenkite regėti ir pajusti, kaip į jūsų plaučius susirenka visi nešvarumai tiek iš astralinio/energetinio, tiek iš fizinio kūno, ir kaip iškvėpdami jūs pašalinate tuos nešvarumus; vizualizuokite, kaip pro jūsų burną išeina ne oras, o tankūs juodi dūmai ar į rašalą panašus skystis. Tuo tarpu įkvėpdami (pro nosį) juskite, kaip tyras ir gaivus oras kartu su dangiška, šviesia energija plūsta į jūsų kūną, išstumdamas iš jo tamsą. Pajuskite, kaip apsivalote, nurimstate, tampate tyras. Tai taip pat gali būti neblogas metodas kovoti su liga.

Dar vienas kasdienybėje puikiai pritaikomas ir “greitą poveikį“ turintis meditacinis pratimas – vidinės harmoningos erdvės, arba pusiausvyros taško, susikūrimas. Šios rūšies meditacija, kaip bebūtų keista, geriausia užsiimti triukšmingoje vietoje, stresinėje situacijoje arba kai negalite susikaupti, dirbdami kokį nors darbą. Išmokite atsiriboti nuo aplinkos triukšmo, fizinių, emocinių ir energetinių trukdžių. Akimirką susitelkę, pajuskite, kaip nerami, išbalansuojanti aplinka nutolsta, lyg leistumėtės laiptais giliai po žeme, į visišką tylą; įsivaizduokite, kaip tampate mažutis, savo dideliame kūne kaip statinėje uždarytas padarėlis – lyg visas susigūžtumėte ertmėje ties saulės rezginiu, ir neužpildytumėte likusios savo kūno dalies. Pajuskite, kokia ta jūsų vidinė patalpa rami, tyli, tamsi ir hermetiška. Stenkitės pasijausti taip, lyg pro savo akis žiūrėtumėte kaip pro tolimą langą. Tobulindami šį sugebėjimą atsiriboti, pamažu vis mažinkite vidinės harmoningos erdvės dydį, kol pajėgsite įsivaizduoti save įzoliuotą smulkiame kaip adatos galiukas taškelyje saulės rezginio centre.

Iš mano aprašytųjų meditacijos būdų turbūt sudėtingiausias būtų teksto meditavimas. Išsirinkite reikšmingą, daug prasmių turintį tekstą – galbūt universaliai pripažintą kaip šventą ir gilų, pvz., maldą, o galbūt kažką reiškiantį tik jums; geriausia, jei tai bus religinis ar filosofinis tekstas, kurį nelengva suprasti perskaičius vos vieną kartą. Įsitaisykite taip pat, kaip aprašyta dėmesio sutelkimo meditacijos atveju. Prieš save turėkite tekstą, kurį skaitysite – net jei mokate jį mintinai, patariama skaityti, ir būtinai balsu ar pakuždomis, kad procese dalyvautų ne tik protas, bet ir akys bei lūpos. Pirmiausia stenkitės įsigilinti į teksto prasmę, lėtai ir susitelkę skaitydami kiekvieną žodį. Kai “išgliaudysite“ tekstą, galite pradėti jį medituoti: skaitydami nebegalvokite apie prasmę, bet susitelkite į tarpus tarp žodžių, tai yra ,tuštumos pauzes. Stenkitės jų neužpildyti pašalinėmis mintimis ir suspėti pajusti “tuščią“ momentą, kai vienas žodis jau ištirpo, o kito dar neištarėte. Svarbu neprarasti budrumo ir susitelkimo, neapsnūsti. Tobulindami šią meditaciją, pauzes tarp lėtai skaitomų žodžių kas kelias dienas vis ilginkite, kol meditacija ims užtrukti apie 20 minučių. Užtenka tekstą perskaityti vieną kartą per dieną.

~ sukūrė aguona - 15 spalio, 2011.