Seni daiktai, pilni blogos energijos. Ką su jais daryti?

Tikriausiai kiekvienas esame bent kartą susigundęs įsigyti sendaikčių, o kai kurie iš mūsų – ir visai rimto antikvaro. Taip pat tikrai daugelis esame girdėję istorijų apie prakeiktus papuošalus ar veidrodžius, naująjam šeimininkui nešančius nelaimę. Šių istorijų esminis bruožas – kad prakeiktieji objektai visuomet atsiduria (ir atneša bėdas) pas ką nors kitą. Tik ne jus, ne.
Ar turi pagrindo tokie gandais apipinti pasakojimai? Pabandykime panagrinėti šių “bobučių pasakų” kilmę ir pagalvoti apie realistiškus prakeiktųjų daiktų prototipus.

Labai seni daiktai. Savaime suprantama, kad, ilgai priklausę kokiam nors asmeniui ar šeimai, šitokie rakandai turėjo daug daugiau laiko prisigerti buvusių savininkų energijos. O jei dar tie savininkai nebuvo laimingiausi žmonės pasaulyje, daiktuose išlikęs jų minčių ir jausmų – liūdesio, netekties, o gal ir ligų – antspaudas gali, net ir nebūdamas itin pavojingas, paprasčiausiai naująjį savininką veikti niūriai. O įsivaizduokite, jei kažkas mirė mūvėdamas žiedą, kurį dabar ruošiatės dovanoti savo merginai, kokį tai energetinį poveikį gali turėti jūsų santykiams ir jos sveikatai?..

Neaiškios kilmės objektai. Nebūtinai labai seni, bet vistiek nežinia kam priklausę ir buvusio savininko energetiškai pakrauti daiktai. Galbūt kažkam kitam buvę reikšmingais, jums šie daiktai nieko nereiškia arba reiškia visai ką kita. Neįsisąmonintas tokių daiktų poveikis jums priklausys nuo 1) buvusio savininko valios stiprumo – kiek jis sugebėjo savo “vaizdinį”, susijusį su atitinkamu daiktu, perkelti į fizinę erdvę, materialųjį daikto pavidalą, 2) jūsų jautrumo. Tokie daiktai nebūtinai privalo būti „nešantys bėdą“ – galbūt jie tiesiog skleidžia stiprią energiją, kuri, net jei ir nėra bloga, jums nemaloni tuo, kad yra svetima, neleidžia pajusti, kad daiktas „paklūsta“, priklauso jums.

Objektai, turėję sąlyčio su magija. Su pastaraisiais dera elgtis itin atsargiai. Ne dėl to, kad būtų “prakeikti” – vargu, ar veiksmingai prakeiktų šeimų apskritai dar pasitaiko šiais laikais (kad ir ką teigtų pačios nelaimėlių šeimos, visada galima rasti jų bėdoms ir kitą paaiškinimą). Paprasčiausiai dėl to, kad visada yra (net jei ir menka) tikimybė, jog koks nors daiktas – ypač jei jis egzotiškas ir nelabai jums suprantamos paskirties – buvo panaudotas magiškame rituale ar kitokių apeigų metu ir, nors šiaip pagal magijos etikos normas turėtų būti sunaikintas ar užkastas, nežinia kaip atsidūrė antikvariate. Ypač nemalonu, jei minėtasis objektas priklausė nepatyrusiam arba juodąją magiją praktikuojančiam raganiui ar raganai. O jei tolimos šalies šamanui, dvasias uždarančiam į butelius ir žiedus?.. 😉

 

Tad ką daryti su senais daiktais?

  • Dar prieš įsigydami juos sendaikčių ar antikvarinėje parduotuvėje, gerai įsižiūrėkite. Kuo jus traukia šis daiktas? Ar jis jums nuoširdžiai atrodo estetiškas, o gal vilioja vien savo retumu ir prabanga? Ką jaučiate, prie jo artindamiesi? Ar norisi paimti minėtąjį daiktą į ranką? Įsigilinkite į tai, ką jaučiate. Pirmas įspūdis neretai yra galingas nuojautos impulsas.
  • Paimkite geidžiamąjį objektą į delną. Ar malonu, kai jis liečiasi prie odos? Jei tai mineralas arba papuošalas su pusbrangiu/brangiuoju akmeniu, labai svarbu, ar jis išlieka šaltas, ar sušyla nuo jūsų prisilietimo. Kokia norimo daikto forma? Glotni, maloni, noriai glundanti prie rankos? Aštri, agresyvi, su detalėmis, į kurias nepasisaugojus galima susižeisti? O gal nesuvokiama ir atrodo lyg nepažįstamas simbolis?
  • Atsižvelgę į savo pojūčius, nepirkite daikto, kuris atrodo taip, lyg jame slypėtų kažkokia galimai nemaloni paslaptis, arba jei jis spinduliuoja jums nelabai malonią energiją. Taip pat gerai pagalvokite pries pirkdami, jei objektas jus patraukė įtartinai greitai ir stipriai, jei jaučiatės nelyg jo hipnotizuojami – leiskite troškimui tą daiktą įsigyti nusistovėti per keletą dienų, gerai pagalvokite, ar tikrai jo norite, ar vis dar norėsite po kurio laiko. Ne tik dėl energetinių priežasčių, bet ir dėl prekybininkų triukų 😉
  • Jei jau įsigijote gana seną daiktą, net jei ir manote, kad jis visai nekenksmingas, verčiau perplaukite jį po tekančio šalto vandens srove (tiks ir iš čiaupo). Mintimis “peršvieskite” daiktą lyg rentgenu, paprašykite atskleisti, kas jis per vienas, parodyti savo tikrąją energiją. Balsu ištarkite, kad apvalote jį nuo visų ankstesnių įtakų. Galite užlašinti rozmarinų, pušų, eukaliptų ar kitokio aitraus kvapo eterinio aliejaus (žr. straipsnį apie Valymo ritualą).
  • Puiku, jei tai toks daiktas, kuriam nekenkia tiesioginiai saulės spinduliai – palikite ant saulėtos palangės porai valandų.
  • Ypač svarbu atidžiai išvalyti svetimas energijas iš daiktų, kurie jus lydės – papuošalų ir kitokių aksesuarų, kuriuos nešiosite prie kūno, daiktų, kuriuos dažnai naudosite ir laikysite matomoje vietoje namuose. Senų knygų, žinoma, nepakiši po ledinio vandens srove; joms pakaks, kad įstatytumėte į pakankamo dydžio lentyną – taip, kad knygos nugarėlė nebūtų išsikišusi į kambarį, o visa knyga tilptų į lentyną (geriausia, kad ši būtų su durelėmis). Jei sena knyga verčia jaustis nors kiek nejaukiai, nepalikite atverstos netoli tos vietos, kur miegate.
Reklama

~ sukūrė aguona gruodžio 11, 2012.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: