Kaip pasigaminti sigilę (ir kam to reikia)

Pradėti, ko gero, reikėtų nuo sigilės apibrėžimo. Tad ką reiškia šis mįslingai skambantis žodis? Iš esmės sigilę galima apibrėžti kaip magišką simbolį, sudarytą alfabeto (tiesiog užrašo) pagrindu, kuriame grafiškai, menine išraiška perteikiami žodžiai neša užslėptą įrašo prasmę “tiesiai mums į pasąmonę“.

Magijos teorija teigia, kad nebūtina smulkiai suvokti kerų veikimo principo – netgi priešingai, smulkus, racionalus žinojimas užkerta kelią tikėjimui, o magiškuose ritualuose, kaip veikiausiai numanote, svarbiausia sužadinti vaizduotę (kuri turi įtakos tikėjimui), pažadinti valią ir pasitikėjimą bei nukreipti juos norima linkme. Kaip savo straipsnyje apie sigiles teigia John Max, “The theory goes like this: the conscious mind is not directly capable of performing magic (in fact, it inhibits magic,) so the subconscious mind must have the magical intent implanted in somehow it so that it might “unconsciously“ manipulate aetheric information to bring about the result.“ Tas pats dėsnis galioja ir kitose magijos srityse, tačiau sigilių atveju jis kaip niekad svarbus.

Taigi, jau išsiaiškinome, jog sigile vadinamas užrašas/piešinys/simbolis (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), reikalingas tam, kad “įterptų“ norimą idėją ar suformuluotą tikslą į mūsų pasąmonę ir taip gerokai suaktyvintų minėtosios idėjos veikimą ar priartintų mus prie užkoduotai užrašyto tikslo pasiekimo. Gali kilti klausimas, kam to reikia. Paprastai pasakius, sigile pasinaudojame kaip dar viena magiška priemone savo norui išpildyti ar kitam sumanytam  rezultatui pasiekti. Galima tiesiog susikurti sigilę ir, užsirašius ją ant amuleto, nešiotis, arba įrašyti simbolį į savo burtų knygą (ar kitoje svarbioje vietoje, pvz.ant sienos ten, kur užsiimate magija) ir laukti, kol jo energija “išsikristalizuos“ ir suveiks, ar netgi pasinaudoti “dispersišku“ metodu – sigilę (jei ji nėra pernelyg grafiškai sudėtingas braižinys) dažnai prisiminti ir rašyti daug kartų, įvairiose vietose. Taip pat sigilės kūrimas gali būti tik sudė

tinė didesnio, įvairiais keliais veikiančio ta pačia kryptimi ritualo dalis. Metodas priklauso nuo sigilės tikslo. Manau, nebūtina aiškinti, jog itin sakraliam, stipriam būviui ar rezultatui pasiekti skirtos iškilmingos sigilės nedera rašinėti bet kur, ir tokio galingo burto užtektų vienąkart (užtat įrašyto svarbioje vietoje).

Liko paskutinis klausimas – kaip gi susikurti sigilę. Vėlgi pacituosiu J. Max: “Sigil Magic uses these glyphs as a means to bridge the gap between the conscious and subconscious mind. /…/ Also, a sigil is an original artistic creation, produced by conceiving a sentence that expresses a magical intent, and converting that sentence into a pictoral representation. The point is to obtain an image that can carry the intent past the psychic censor and into the subconscious mind, where it becomes magically effective.“  

Taigi, sigilės kūrybos proceso esmė yra suformuluoti savo norą ar magišką tikslą į vieną trumpą sakinį ar žodžių junginį, ir suteikti užrašytam sakiniui “grafinį“, t.y., meniškai užšifruotą, pavidalą.

Iš esmės sigilės kūrimas yra trijų pakopų procesas:

1. Tikslą išreiškiančio sakinio (arba afirmacijos) suformulavimas,
2. Simbolio sukūrimas iš užrašyto sakinio raidžių, jas iškraipant/stilizuojant.
3. Sigilės “įterpimas“ į pasąmonę.

Pirmas žingsnis – pats svarbiausias ir, deja, sudėtingiausias. Formuluojant afirmaciją svarbu laikytis visiško tikslumo, neatleistinos jokios dviprasmybės, kitaip pasąmonė galėtų suinterpretuoti jūsų  norą ne visai taip, kaip tikėjotės, ir ant lėkštutės patiektą gausite tragediją, kurios pavidalas tarsi ir primena tai, ko norėjote, bet esmė – ne. J. Max dalijasi patarimu, kaip sėkmingai suformuluoti saugų magišką sakinį: “I’ve heard of a test that is used in military officer’s training schools, in which the squad leader is assigned a mission and required to devise a set of orders for the squad that he or she thinks is totally unambiguous. Then those under his or her command will try to follow those orders to the letter, but in such a way that is NOT what the leader really intended — in other words, they try to purposely misinterpret the orders, if they can. If they find it impossible to do so, the leader passes the test. So a good way to test one’s Sentence of Desire is to see if you can come up with any alternative meaning other than what was intended. 

If so, try formulating it in another way.“ Kiti du svarbūs taisyklingai suformuluotos afirmacijos bruožai – lakoniškumas ir negatyvių

žodžių formų vengimas (geriau apskritai vengti bet kokių veiksmažodžių, prasidedančių dalelyte ne- ): “The subconscious has the 

annoying habit of perceiving everything positively. For example, if you want to create a Sentence to protect you from traffic accidents, do not express it as “I will not be in a traffic accident“ — the deep mind ignores the “not“ and hears this as “I will be in a traffic acccident“! Instead, express it as something like “I will drive safely“.“ (J. Max) Kitaip nei Max’as, aš patarčiau formuluoti sakinį ne būsimuoju, o esamuoju laiku, lyg noras jau būtų išsipildęs – taip pridėsite savo sakiniui jėgos. Kai kurie magijos praktikuotojai siūlo sakinį pradėti nuo deklaracijos, pavyzdžiui “Tebūnie kaip aš noriu“, arba “Mano valia tebus taip“ ir panašiai, o antroje sakinio pusėje apibūdinti norimą rezultatą. Tokia pradžia suteikia sakiniui papildomos energijos, tačiau, deja, ir prailgina jį, todėl pasidaro dar

sunkiau užrašą išreikšti simboliais/grafiniais piešiniais, nes padaugėja raidžių, kurias teks sugalvoti, kaip užkoduoti.

Be abejo, ne mažiau svarbu, negu visa tai, yra kad jūsų noras nepažeistų magijos etikos normų ir harmonijos dėsnių.

Pereikime prie antrojo žingsnio – sigilės piešinio kūrybos.

Žinovai siūlo pasitelkti pakankamai didelį popieriaus lapą ir darbą pradėti užrašant savo norą aiškiomis, geriausia didžiosiomis,

raidėmis jo viršuje. Siūloma išmesti visas pasikartojančias raides ir tarpus tarp žodžių – taip sakinys gerokai sutrumpėja ir priartėja prie užkoduotos išraiškos. Pvz.: Mano valia yra būti sveikam. –> manovliyrbūtsek

Toliau su gauta raidine išraiška galime dirbti įvairiai. Galime susikurti savo mantrą – tarsi burtažodį – sukeisdami turimas raides vietomis ir pasigamindami šifrą –  “magiškus žodžius“, pvz. manovliyrbūtsek –> movi anlyb reskūt. Galime su turimomis raidėmis “dorotis“ ir grafiškai – vartyti jas kaip norime, stilizuoti, sukomponuoti į schematišką piešinį, pasitelkti sunkiai įskaitomus kaligrafijos rašmenis, primenančius dekoratyvų ornamentą, o ne raides, ir panašiai.

Bet kuriuo atveju, tam, kad maginė formulė įsigertų į jūsų pasąmonę, tiek grafiškai, tiek fonetiškai perdirbtos (“suburtažodintos“) sigilės prasmę svarbu pamiršti. Galite kartoti savo mantrą – bereikšmius žodžius ir prieš tai sugalvoto sakinio raidžių – kasdien prieš užmigdami, kol jie jums taps tik garsų kratiniu ir praras prasmę; galite medituodami spoksoti į savo sukurtą piešinį, kol nebeįžiūrėsite ten raidžių, o pirminio sugalvoto sakinio reikšmė nugrims į hipnotizuojančią brūkšnelių raizgalynę. Užduotis bet kuriuo atveju nelengva, tačiau bus tuo pasiekiamesnė, kuo labiau pasistengsite neperprantamai užkoduoti afirmacijos sakinį.  Max’as siūlo “kasdienio matymo“ metodą: “There is also the “under-the-nose“ method: an object that is seen every day in the same place in the same way tends to fade into the background of consciousness eventually, and it is no longer actively “seen“. Using this method allows for the creation of more durable sigils in the manner of traditional talismans, though it would have to be arranged to be seen rather than,  for example, worn around the neck or carried in a purse.“  

Dar vienas būdas nukreipti aktyvų dėmesį nuo sigilės prasmės ir susitelkti į jos formą yra kartoti (jei tai mantra) savo sigilę ar žiūrėti į ją (jei tai simbolis), tuo pačiu atliekant sudėtingą, bet bereikšmį šamaniško stiliaus ritualą, t.y. susigalvoti sudėtingus veiksmus, kuriuos reikėtų įsiminti ir kartoti mintinai, nežiūrint į užrašus apie ritualą, taip užimant savo atmintį ir nukreipiant ją nuo įsikabinimo į afirmacijos sakinį. Padeda tradiciniai šamaniški

veiksmai, sukeliantys transą: monotoniškas būgnijimas ar grojimas primityviu muzikos instrumentu, giedojimas, šokis su daugybe pasikartojančių judesių, plojimas ir panašiai. Po tokio ritualo, priešingai nei naudojantis  “kasdienio matymo“ metodu, sigilę derėtų paslėpti kuo toliau nuo savo paties akių (ir geriausia pamiršti, kur paslėpėte).

Kad ir kokių priemonių imtumėtės sigilės prasmei pamiršti, ko gero, nepavyks, kol nebūsite atitinkamai nusiteikę emociškai – svarbiausia visiškai paleisti savo norą pavėjui, nebesikabinti į mintis “būtinai to noriu, trokštu!“, tiesiog atsipalaiduoti, nebegalvoti apie tai.  Galite nebesukti dėl to galvos – jūsų pasąmonė anksčiau ar vėliau pasirūpins reikiamu rezultatu.

~ sukūrė aguona - 27 balandžio, 2013.