Varnalėša

Bot. didžioji varnalėša,       lot. Arctium lappa

Šeima: astrinių                           Naudojamos dalys: lapai, šaknys

 

Tikriausiai ne aš viena vaikystėje svaidžiausi lipnaus kamuoliuko pavidalo žiedais, norėdama paerzinti draugus. Kad varnalėšą galima puikiai panaudoti ne tik įklijavimui į ilgus kieno nors plaukus, sužinojau daug vėliau.

Varnalėša – dvimetis augalas, paprastai siekiantis 60–180 cm aukštį. Simboliškai tariant, varnalėša ir jos poveikis asocijuojami su Saturnu (anot kitų šaltinių – su Marsu), t.y. pasižymi apvalančiomis, toksinus (tiek biologine, tiek perkeltine prasme) išvarančiomis, sutraukiančiomis, sutvirtinančiomis savybėmis (todėl kartais naudojama su apsauga bei apvalymu susijusiuose ritualuose).

Kur galima jų rasti? Ogi bet kur: pievose, šiukšlynuose, dykvietėse, krūmynuose. Lietuvoje iš viso auga keturios varnalėšų rūšys. Vaistams tinka didžiųjų (Arctium lappa L.), paprastųjų (Arctium tomentosum Mill.) ir mažųjų varnalėšų (Arctium minus Bernh.) lapai, kotai bei šaknys. Kaipgi geriausia išnaudoti visas stebuklingas šio “nuo galvos iki kojų naudingo“ augalo savybes?

Šaknys. Varnalėšos šaknyse yra daug inulino, kuris lengvai virsta cukraus pakaitalu, itin reikalingu sergantiems cukralige. Tinkamiausios yra jaunų varnalėšų šaknys. Rauti reikia vėlų rudenį, kai lapai nunyksta (geriausia vėlų spalį ar lapkritį). Šaknys, skirtingai nei žiedai, kasamos bet kuriuo paros metu ir beveik bet kokiomis oro sąlygomis. Iškastas požemines augalo dalis reikėtų nedelsiant nuvalyti, nuplauti švariu vandeniu ir paskleidus palikti džiūti. Po kurio laiko, jau joms kiek apdžiūvus, nupjaustomos nereikalingos, vaistinei žaliavai netinkamos dalys, susmukinama 10–15 cm ilgio gabaliukais (storesnės skeliamos išilgai) ir toliau džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje (bet ne aukštesnėje kaip 45–50 OC temperatūroje). Gerai išdžiovintos šaknys turi būti pilkai rusvos spalvos, silpno kvapo, salstelėjusios, be to, lengvai lūžtančios. Štai tokias jau galima sudėti į skardinę dėžutę, popierinį arba drobinį maišelį ir laikyti per žiemą.

Šaukštą susmulkintų didžiųjų varnalėšų šaknų užpilkite dviem stiklinėmis verdančio vandens ir pavirkite 30 min. Atvėsintas ir nukoštas toks nuoviras puikiai tinka naudoti gydomiesiems kompresams nuo egzemos; sergant artritu siūloma išgerti po šaukštą šio skysčio 4 kartus per dieną.

Iš varnalėšų šaknų galima pasigaminti ir puikų gydomąjį aliejų skaudamiems sąnariams įtrinti: į nedidelį indą suberkite 10 valg. šaukštų susmulkintų šviežių varnalėšų šaknų ir užpilkite 100 g saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus. Taip jas laikykite parą, po to aliejų nupilkite į kitą švarų indą, o ant viršaus vėl užpilkite 150 g šviežio saulėgrąžų aliejaus. Naują mišinį 30 min. pakaitinkite vandens vonelėje ir palikite joje dvi tris valandas aušti. Perkoškite, sumaišykite su pirmuoju pastovėjusiu aliejumi ir laikykite tamsioje vietoje (geriausia – supilstę į sausus, švarius buteliukus).

Kai kurių šalių virtuvėje, pvz., Japonijos, jaunos, pavasarį išrautos varnalėšų šaknys ir stiebai vartojami maistui (dedami į sriubas arba išvirti įpjaustomi į salotas; jap.k. vadinami gobō).

Lapkočiai. Iš išvaizdos jie šiek tiek primena rabarbarus, bet yra ko gero dar naudingesni sveikatai nei pastarieji. Puiki mintis būtų pasiskynus ir susmulkinus jaunų varnalėšos lapkočių išsivirti kompoto (dėl skonio siūlyčiau sumaišyti su ne ką mažesniu kiekiu minėtųjų rabarbarų) – tikras jaunystės eliksyras!

Lapai. Svarbiausias ir populiariausias šių (nemaloniai) pūkuotų lapų panaudojimo būdas – tikras išganymas kenčiantiems sąnarių ar druskų nuosėdų kamuojamo sprando skausmus. Pašildyti varnalėšų lapai pūkuotąja puse keliais sluoksniais dedami ant skaudamo sąnario; ant viršaus apvyniojamas plėvelės, maišelio ar kitoks neperšlampamas sluoksnis ir užrišamas šiltas šalikas. Siūloma laikyti per naktį. (Jeigu dirgina odą, padėtų ją truputį patepti natūraliu augaliniu aliejumi.) Kompresą galima ruošti ir košelės pavidalo – susmulkintus lapus pavirti 20min ir perkošus bei truputį sumaigius krauti ant skaudamų vietų (sandarus aprišimas visai nakčiai vistiek galioja, tik, žinoma, per stipriai neužverškite). 

Iš varnalėšų lapų sulčių gaminamas gydomasis užpilas (lapų sultis lygiomis dalimis reikia sumaišyti su gera degtine). Sakoma, saikingai vartojamas antpilas puikiai reguliuoja medžiagų apykaitą.

Liaudies medicina siūlo šviežių varnalėšos lapų arbata malšinti kepenų ligas; ji tinka ir stiprinti organizmą sveikstant po ligos, užsiimant detoksikacija. Lapus galima rinkti liepos ir ankstyvą rugpjūčio mėnesiais, tačiau būtina pasirinkti ekologiškai švarias, geriausia – nuošalias vietas.

Įdomu. Tarmiškai varnalėša vadinama daugybe visokių vardų. Įdomesni jų: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, lapūkas, pakeleivis.

Dėmesio! Varnalėša yra vaistinis, o ne šiaip žolelių arbatėlei virti tinkamas augalas. Atsižvelkite į savo negalavimus ir venkite vartoti be realaus reikalo. Atminkite, kad varnalėšų ypač nepatartina vartoti laukiantis ar žindant kūdikį, taip pat laikykitės nuo jų atokiai, jei esate alergiški kitiems graižiažiedžių šeimos augalams.

 

 

 

 

~ sukūrė aguona - 26 lapkričio, 2014.