Afirmacijos

Kai kuriems žodis “afirmacija“ veikiausiai asocijuojasi su tam tikra krikščionių bažnyčios procedūra, ar dar su kuo nors. Skubu patvirtinti, kad kalbėsime ne apie tai, ir dar labiau skubu link šio žodžio apibrėžimo magiškame kontekste:

Afirmacija – tai magiška formulė, sakinys, kuriame sutelkta visa mūsų burtais siekiamo tikslo esmė. Tai tarsi malda ar savitaigai skirta mantra.

Jei leistumėte man pasitelkti ne ypač originalią metaforą, afirmacijos yra viena iš veiksmingo magiško ritualo atraminių kolonų. Prastai suformuluotas ritualo, kerų, būrimo, meditacijos ar pan. veiksmų tikslas ir/arba netinkamai jį perteikianti afirmacija ne tik gali neatnešti lauktos naudos, bet netgi padaryti nemažai žalos. Jei jau jos tokios svarbios, kur ir kaipgi naudojamos afirmacijos? Yra daugybė ritualų, kurių pagrindas yra afirmacijos formulavimas ir užrašymas (kartais žodžiu ar raštu pakartojant tam tikrą skaičių kartų); taip pat yra daugybė ritualų, kurių instrukcijose jokios afirmacijos neminimos, o bet tačiau tokio ritualo kokybė toli gražu ne nukristų – priešingai – jei prieš jo imdamiesi skirtume minutėlę tikslui tiksliai ir taikliai suformuluoti. Afirmacijos pritaikomos bet kurios srities magijoje ir netgi ne vien magijoje – visiems pažįstamas visiškai sekuliarus autogeninės treniruotės būdas, kai paprasčiausiai sau ką nors kartojame labai įtikinamai, daugybę kartų per dieną, pavyzdžiui, “Aš laimingas toks, koks esu“, ar “Esu sveikas“, arba “Visados pasitikiu savimi“. Popieriaus ritinėliai, pilnutėliai prirašyti pasikartojančių afirmacijų (dažnai – ypatingu, prie magiško tikslo priderintu rašalu), uždaromi skrynutėse ir užkasami nuošaliose vietose; afirmacijos verčiamos sigilėmis (žr. šičia) ir raižomos ant amuletų; jos kartojamos pašnibždomis maudantis duše ar giedamos kaip maldos ritualo metu; užrašomos ant interjero aksesuarų, kad visados būtų prieš akis; išdėliojamos iš akmenėlių apsauginio rato viduryje, užšifruojamos magiškais rašmenimis ir išraižomos ant ypatingo metalo plokštelių ar simboliškai sudeginamos liepsnoje, vos spėjus jas užrašyti… Galima vardyti ir vardyti įvairiausius afirmacijų panaudojimo, “įgalinimo“, pavyzdžius, ir niekad nepritrūkti idėjų. Jūs rasite sau tinkamiausią.

Kaip suformuluoti tikrai vykusią, t.y. galingą ir taiklią, afirmaciją? Būtina atsižvelgti į kelis labai paprastus dėsnius.

1. Visada formuluokite sakinį esamuoju arba netgi būtuoju laiku, taip, lyg norimas dalykas jau vyktų arba būtų įvykęs, net jei beviltiškai stengiatės, kad tai įvyktų bent tolimoje ateityje.
2. Visiškai nevartokite nei neiginių, nei negatyvių priešdėlių (“ne-“), o jei įmanoma, išvenkite ir neigiamos prasmės žodžių. Pavyzdžiui, sakynys “Niekada nesergu“ bus prasta afirmacija ir gali turėti netgi priešingą poveikį, nei norėtumėte, o štai su formuluote “Visad esu sveikas“ tikrai neprašausite pro šalį.
3. Siekite lakoniškumo. Kur tik įmanoma ir kai tai nekeičia prasmės, atsisakykite papildomų žodžių, numeskite įvardžius ir kitaip trumpinkite, koncentruokite savo sakinį. Taip pat geriau veikia du trumpi sakiniai, nei vienas labai ilgas, net jei turėsite kaskart pakartoti juos abu.
4. Labai, labai gerai apsvarstykite, ar tikrai jūsų suformuluotas sakinys geriausiai atspindi tai, ko norite, ir ar tai nėra vienas tų norų, kurių vėliau gailimės, kai jie išsipildo. Prisiminkite ir maginės energijos grįžtamumo bei kitas su magijos etika susijusias taisykles.

Kiek mažiau svarbus, bet vistiek  vertas paminėti vykusių aformacijų bruožas yra tinkamas, patrauklus skambesys. Kai kur pasitaiko nuomonių, kad asonansai veikia geriau nei aliteracijos, t.y. balsių sąskambiai labiau joms tinka nei sunkiai ištariami, priebalsėmis perkrauti, “gergždžiantys“ žodžių junginiai (tai greičiau gairė nei nelaužytina fonetinė afirmacijų taisyklė). Taip pat, kai įmanoma, nebloga mintis būtų savo afirmaciją sueiliuoti. Sėkmės užkoduojant savąjį rytojų.

~ sukūrė aguona - 27 lapkričio, 2014.