Ožrožė

Bot. siauralapis gaurometis, lot.  Epilobium angustifolium, angl. fireweed

Šeima: Onagraceae (nakvišinių)

Naudojamos dalys: žiedai, lapai, šaknys

Gauromečio violetiškai rausvas žiedelis daugumai mūsų matytas (dažniausiai miško proskynose) ir gerai pažįstamas – galbūt tik pavadinimo iki šiol nežinojote. Lietuvoje, tiesa, jis dažnai vadinamas ožrože arba ožkarože, o gauromečiu “pakrikštytas“ todėl, kad kartu su sėklomis išaugina ir ilgus “plaukus“, kuriuos vėjas išnešioja po laukus ir miškus (su jais kartu kilometrų kilometrus nuskrieja ir sėklos). Užtat ir sakoma: „gaurus meta“… Šis žolinis augalas (paprastai užaugąs iki 1,5 m aukščio) auga tik Šiaurės pusrutulyje. Kuo toliau į Šiaurę, tuo gausiau. Lietuva – kone piečiausia jo natūrali augimvietė. Tiesa, gauromečių galima rasti ir Alpėse, tačiau ten jie auga tik ne mažesniame kaip 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Ši naudinga gėlelė žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio.

Prieš pradėdama vardyti nepabaigiamas ir įstabias gauromečio vaistines ir maistines savybes, sustiprinsiu įspūdį perpasakodama sakmę apie jo atsiradimą:

Seniai seniai už nuodėmes dievai žmonėms pasiuntė baisių ligų. Jų negalėjo išgydyti net žyniai. Žmonės meldė pasigailėti, bet dievai buvo akli ir kurti. Žmonių maldas išgirdo vienintelė nakties deivė Lada. Sidabrinėje laivėje ji atplaukė per naktinį dangų ir pasėjo žemėje vaistinių augalų sėklų. Anksti ryte pirmasis išsiskleidė gauromečio žiedas. Ir dabar siauralapis gaurometis daugiau nakties nei dienos augalas – nakčiai jis nesukleidžia žiedų, – laukia naktinių drugelių, kad šie sušoktų meilės šokį.

Titulų ir nuopelnų vardijimą pradėkime nuo to, kad vadinamojoje ožkarožėje yra medžiagų, kurios kelia nuotaiką ir praskaidrina protą, tačiau, priešingai nei kofeinas ir kt. santinai, nesukelia dirglumo ir nealina mūsų sveikatos, tad jos arbata yra geriausias įmanomas pakaitalas kavai (o taip pat stiprioms juodoms ar žalioms arbatoms) darbų/mokslo įkarštyje.

Surinktas vos pradėjęs krauti žiedus, siauralapis gaurometis turi daugiausia stiprinančių, raminančių nervų sistemą savybių, malšina nerimą. Iš esmės tokia gauromečio arbata veikia subalansuojančiai: nusiminusiems pakelia nuotaiką ir suteikia energijos, o sudirgusius ramina, atpalaiduoja, bet ir padeda susitelkti. Išsekusiems įvairūs gauromečio preparatai padės atgauti jėgas, puikiai pasitarnaus apsinuodijus alkoholiu (valo kraują nuo toksinų). Maža to, šio augalo arbata dar ir padės sumažinti skrandžio rūgštingumą, gastroezofaginio refliukso simptomus, rėmenį (ypač tais atvejais, kai skrandžio negalavimai sukelti streso).

Gaurometis puikiai tinka ir imunitetui stiprinti (tad nepamirškite jo gydydamiesi nuo peršalimo!), mažakraujystei gydyti, nes turi daug kraują stiprinančių mikroelementų. Jo arbatos, nuovirai ir kt. rekomenduojami ir šalinant inkstų akmenis, gydant šlapimo sistemos susirgimus. Ypač naudinga gerti vyrams prostatos ligų profilaktikai ir jau sergant šiomis ligomis. Sakoma, kad gaurometis netgi didina lytinę potenciją. Pabaikime gauromečio nuopelnų tiradą įspūdinga nata: ši žolelė liaupsinama kaip nuostabus profilaktikos nuo vėžinių susirgimų įrankis.

Liaudies medicinoje laikoma, kad burnos skalavimas gauromečio arbata (arba jo lapelių kramtymas) apsaugo nuo dantų ėduonies, o natūralioje medicinoje vertinamos plaukų šaknis stiprinančios šio augalo savybės.

Puikių patarimų, kaip pasigaminti gydomųjų ožrožės preparatų (nuovirų, tyrių ir kt.), o taip pat – kiap taisyklingai ruošti šių žolelių arbatą, rasite šiame puslapyje.

Ožrožė (gaurometis) – ne tik vaistams, bet ir maistui puikiai tinkamas augalas. Šviežiai prasiskleidę lapeliai, jaunos šaknys ir jauni šio augalo stiebeliai puikiai tinka salotoms – vitamino C juose maždaug 10 kartų gausiau nei citrinoje. Seniau Rusijoje gauromečio šaknis išdžiovindavo, po to maldavo ir naudodavo kaip miltus blynams, duonai kepti.  Tiesą sakant, Rusijoje ši žolelė – tiek kaip maistas, tiek kaip vaistas – buvo tokia svarbi, kad buvo pavadinta kažkurio caro Ivano vardu (“Ivano arbata“). Antrojo Pasaulinio karo metu gaurometis buvo pagrindinis Leningrado (Sankt Peterburgo) gynėjų maistas. Netgi sklando istorinis gandas, kad vokiečiai prieš puldami Rusiją pirmiausia buvo nurodę sunaikinti ne ką kita, kaip gauromečio plantacijas bei laboratorijas, kuriose buvo gaminami augalo ekstraktai. Mat gaurometis itin padeda nervų sistemai sudėtingomis, pvz., karo, sąlygomis.

Įdomu. Ožkarožė turi ir dar daugiau – visai nevalgomų – panaudojimo būdų. Iš gauromečio stiebų galima gauti pluoštą, tinkamą virvėms vyti bei maišinei medžiagai austi (šios ožrožės savybės puikiai būdavo pritaikomos senovės Austrijoje ir kituose Alpių regionuose). Svajojate apie veganišką alternatyvą žąsies pūkų patalams? Gauromečio “gaurais“ kimšti čiužiniai, pagalvės – nuostabaus minkštumo, o dėl aromaterapinio poveikio juose sapnuojasi nuostabūs sapnai, labai gerai išsimiegama.

Ožkarožę labai vertina ir bitininkai.

~ sukūrė aguona - 26 birželio, 2015.