Juozažolė

Dar vadinama vaistiniu isopu (nuo lot. hyssopus officinalis).

Vaistinė augalinė žaliava – antžeminė augalo dalis. Pjaunamos žydinčios viršūnėlės su lapeliais.

Kaip prieskoninis ir medicininis augalas juozažolė buvo žinoma jau senovėje, netgi yra paminėta Senajame Testamente. Juozažolė lengvina atsikosėjimą, nes skystina bronchų sekreciją. Vartojama sergant bronchitu, bronchine astma; ji taip pat pasižymi nervus raminančiu poveikiu. Tinkama vartoti esant nerimui, isterijai ir lengvai epilepsijai. Prakaitavimo skatinimas naudingas karščiuojant, sergant gripu, peršalus. Išoriškai juozažolė gydo nedidelius nudegimus, sumušimus, patinimus, žaizdas. Sudrėkinti lapai ir žiedai gali būti dedami tiesiai ant odos arba tarp marlės sluoksnių. Taip pat galima plauti žaizdas juozažolės nuoviru. Nuoviru skalaujama pažeista burnos gleivinė, gerklė. Pašalinis poveikis. Eterinio aliejaus sudėtyje yra pinokamfono, kuris didelėmis dozėmis gali sukelti traukulius. Geriau nevartoti nėštumo metu.

Nuoviro ruošimas: 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos juozažolės žolės užpilami puodeliu verdančio vandens. Palaikoma 10-15 minučių ir nukošiama. Rekomenduojama gerti 3 kartus per dieną.

Reklama

~ sukūrė aguona birželio 16, 2010.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: